Kad mokytis būtų smagiau

Internete netrūksta informacijos ir patarimų tėvams, kurių vaikai turi disleksiją. Galima rasti įvarių mokymuisi palengvinti skirtų sistemų ar metodų: Bartono skaitymo ir rašybos sistema, naujasis Hermano metodas, natūralaus skaitymo metodas, „Wilson“ skaitymo sistema, „Lindamood-Bell“ programos ir t. t.

Nėra gerų ir tobulų metodų – vieni tinkamesni naujai medžiagai pritaikyti, kiti – mokymuisi grupėse ar individualiam darbui, todėl dažniausiai siūloma tarpusavyje derinti ir naudoti įvairius mokymo metodus.

Remiantis Dr. Susie Nyman, sveikatos ir socialinių programų priežiūros vadovės, turinčios 25 metų dėstymo patirtį, straipsniu, norėtųsi trumpai pristatyti multisensorinį mokymosi metodą ir penkias paprastas multisensorines veiklas, kuriomis galima užsiimti su vaikais namuose.

Šiuo metu, kai COVID-19 sukaustė pasaulį, dauguma tėvų dirba namuose, tad laikas, kuris būdavo skirtas kelionei į darbą ir atgal, puikiai tinka užsiėmimams su vaikais. Iš pradžių trumpai apie multisensorinį metodą.

Įrodyta, kad multisensorinis metodas – tai veiksmingas būdas mokyti disleksiją turinčius vaikus. Taikant šį metodą vaikai lengviau įsisavina informaciją, jiems lengviau iki galo suvokti mokomąją medžiagą. Tokiu būdu ugdomas vaikų kūrybiškumas (polinkis inovatyvioms idėjoms ir išradimams). Šis metodas apima 5 pagrindinius pojūčius: regą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą. Kelių pojūčių naudojimas stimuliuoja daugybę smegenų sričių, todėl pagerėja mokymosi kokybė, stiprėja atmintis. Kol vaikas mokosi atsipalaidavęs, jo smegenys kuria naujas multisensorines asociacijas, taip mažėja nusivylimas ir kognityvinis krūvis, leidžiama susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Daugelis vaikų vienu metu gali prisiminti tik penkias-septynias informacijos dalis. Dr. Susie Nyman siūlo penkis, pasak jos, įdomiausius multisensorinius metodus, kurie smagiai ir kūrybiškai padėtų namuose mokytis naujų veiklų drauge su vaikais.

   1.     Maistas

Nuotr. iš bbc.co.uk//GETTY IMAGES

Būdami namie, maistą gaminkite kartu su vaikais.  Drauge apžiūrėkite įvairias daržoves – daugelis jų primena kūno dalis. Vaikai, vizualizuodami daržoves ir įvardydami organus, kuriuos jos primena, geriau suvoks ir įsimins jų funkcijas ateityje. Pavyzdžiui, griežinėliais pjaustytos morkos primena žmogaus akis, perpjautas pomidoras – širdies vidų, o perpjautas grybas – žmogaus ausį. Spagečius galima naudoti tam tikroms figūroms ar raidėms  formuoti. Žaisdami ir kurdami įvairias vizualizacijas vaikai aiškiau suvokia, o vėliau ir geriau prisimena informaciją.

 2.     Lėlės

Nuotr. iš etsy.com

Lėlės – tai vienos nuostabiausių multisensorinių priemonių, kurios sužadina smalsumą ir padeda išlaikyti vaikų dėmesį. Nusiraminę ir susidomėję vaikai lengviau susikaupia ir gali geriau įsivaizduoti. Lėlės gali būti visai paprastos ar pagamintos iš kasdieniškų, visuose namuose esančių daiktų, pavyzdžiui, kojinių ar net popieriaus (papjė mašė). Žaidimas su lėlėmis – nesibaigianti pramoga, skatinanti vaikų kūrybiškumą, vizualizaciją. Lėlės – nuostabūs rekvizitai, padedantys atkurti istorinius įvykius, įkvepiančios diskutuoti apie sveiką mitybą ar net padedančios aiškiai suprasti ir gebėti palyginti skirtingų rūšių uolienas. Vaikams, turintiems kalbos ar regos sutrikimų, lėlės puikiai tinka mokantis ir praktikuojant gestų kalbą, taip pat mokantis kūno kalbos, pavyzdžiui, veido išraiškos, gestų ir kūno judesių.

3. Modelinas ir balionai

Nuotr. iš bbc.co.uk//GETTY IMAGES

Lipdydami mažieji vaikai gerina smulkiąją motoriką, smalsumą, lavina bendravimą, problemų sprendimo įgūdžius. Ekspermentuojant ir kuriant įvairias figūras, dažnas vaikas būna nepatenkintas savo rezultatais, tad lipdo iš naujo, o taip yra skatinamas atkaklumas, kuris padeda įveikti kliūtis ir pasiekti norimo rezultato. Namuose galima rasti daugybę medžiagų, kurias būtų galima panaudoti įvairiausiems darbeliams: laikraščiai ir klijai – papjė mašė modeliams; popierius, kortelės, dėžutės, tualetinio popieriaus ritinėliai – erdvėlaiviams, pilims, traukiniams ir kitokiems darbeliams sukurti.

Modelinas gali būti idealus būdas, leidžiantis disleksiją turintiems moksleiviams identifikuoti ir gebėti  panaudoti visus penkis pojūčius. Iš pradžių vaikui galima pasiūlyti pažiūrėti vaizdo įrašą, pvz., apie dinozaurus, po to aptarti įsivaizduojamą modelį, jį nupiešti. Tokias medžiagas, kaip modeliną ar druskos tešlą, galima lengvai pasigaminti ir namuose. Taip pat galima pridėti kitų medžiagų, suteikiančių skirtingus aromatus ir tekstūras, pavyzdžiui, pipirmėčių ar levandų eterinių aliejų, vaisių, šokolado, džiovintų makaronų ar medinių karoliukų. Modelinas taip pat gali būti puiki mokymosi priemonė – iš jo galima padaryti kontūrinius žemėlapius geografijos pamokai, šarvus ir istorinius artefaktus – istorijos pamokai ir panašiai.

 4. Lipnūs lapeliai

Nuotr. iš bbc.co.uk//GETTY IMAGES

Disleksiją turintys vaikai dažnai susiduria su sunkumais, ypač susijusiais su sekos nustatymu. Lipnūs lapeliai gali padėti vizualiai ir kinestetiškai. Kad vaiko pasakojimas būtų nuoseklus, ant lapelių galima užrašyti ar ženklais pateikti pagrindines mintis.

Lipnūs lapeliai gali būti naudojami ir norint nustatyti pagrindinius spektaklio veikėjus, dėliojant pagrindinius, raktinius žodžius pasakojimui ar nustatant įvykių seką, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo. Be to, jie gali pagelbėti klasifikuojant mokslinius procesus, geografijos sekas, pavyzdžiui, tokias, kaip nuosėdinių uolienų susidarymas.

5. Pypkių valikliai

Nuotr. iš weareteachers.com

Pypkių valikliai – tai nuostabi priemonė, skatinanti regėjimo ir lytėjimo pojūčius. Vaikai, turintys disleksiją, galėdami prisiliesti ar pamatyti tam tikrą daiktą, lengviau jį supranta ir įsimena informaciją. Taip mokymasis tampa įdomesnis, smagesnis ir patrauklesnis. Tarkime, toks paprastas daiktas, kaip pypkių valiklis, labai naudingas raidžių formavimui, rašybai, kontūrų formavimui, skaičiavimui, žvaigždynų kūrimui ir matavimams. Tokie darbeliai ne tik lavina smulkiosios motorikos įgūdžius, bet ir susieja su regos bei klausos pojūčiais, gerina atmintį ir mokymąsi. Vyresniesnio amžiaus vaikai iš pypkių valiklių gali daryti įvarius personažus ir vaidindami mokytis istorijos.

Disleksiją turintiems vaikams gana sunku įsisavinti naują informaciją, ypač jei ji yra abstrakti ar susijusi su sekų ar žingsnių įsiminimu. Multisensoriniai metodai padeda išspręsti mokymosi kliūtis, nes abstraktumas tampa konkretesnis, sąrašus ar sekas paverčia judesiais, taikiniais ir garsais.

Informaciją parengė Daiva Kavaliauskienė

Daugiau informacijos: