Bibliotekos pagalba vaikui, kuriam sunku skaityti

Iliustracijos aut. Dovilė Šimonytė

Disleksiją turinčių studentų apklausos rodo, kad bendraujant su bibliotekos darbuotojais paprastai jie gauna teigiamą patirtį: darbuotojai stengiasi padėti, suteikia informaciją. Tačiau skaitymo sutrikimus turintys žmonės bibliotekose susiduria su įvairiomis kliūtimis bandydami prieiti prie informacijos, naviguodami bibliotekoje ar susipažįstant su jos paslaugomis patys. Be to, ne visada darbuotojai yra pasiruošę atsakyti į tam tikrus klausimus, pavyzdžiui: “Kaip paskatinti vaiką skaityti, ar lankytis bibliotekoje? Kur gauti informacijos apie disleksiją ir mokymosi sunkumus?”.

Skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo koncepcijoje (2005) nurodyta, kad Lietuvos švietimo institucijose trūksta tarpdalykinio bendradarbiavimo. Vyrauja nepakankamas ugdymo, švietimo institucijų ir skaitymą populiarinančių organizacijų (bibliotekos) bei vaiko šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Norint išugdyti knygas skaitančią visuomenę, būtina glaudi įvairių sričių partnerystė.”

PUBLIKACIJOS “VAIKŲ SKAITYMO SKATINIMAS: VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲVEIKLOS ASPEKTAS” SADA PETRUŽIENĖ, RENATA GABALYTĖ, KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS, LEIDINYS TILTAI, 2011, 3

Kaip pakviesti knygų nemėgstantį vartotoją į biblioteką?

Iliustracijos aut. Neringa Blažytė Junevičienė

Biblioteka jau seniai ne tik knygų saugykla, tai namai po kurio stogu veši skaitymo kultūra. Be viso to, tai ir mokymosi, susitikimų, atradimų erdvė. Tuo tarpu tai, kad skaitymas mokykloje yra susijęs su reikalavimais, dažnai turi neigiamos įtakos skaitymo svarbos supratimui ir trukdo vystytis teigiamai patirčiai. O bibliotekos turi galimybę tai pakeisti.

Vaikai, jaunimas domisi kinu, muzika (galbūt dėmesį patrauktų ne tik koncertai, bet ir vaikų karaoke renginys?), teatru, menais, stalo ir kompiuterinių žaidimų turnyrais. Biblioteka galėtų organizuoti su tuom susijusias veiklas, renginius. Vaikų žaidimų kambarys tai pat, leistų jiems pamilti biblioteką kaip laisvą, kūrybišką erdvę. Be to, visur galima pateikti su renginiu ar veikla susijusią literatūrą, skatinant jaunimą domėtis toliau.

Kavinė bibliotekos erdvėje, taip pat puiki vieta susitikimams, mokyklos projektų aptarimams, kuriems atlikti būtų galima paieškoti informacijos literatūros ištekliuose. Bibliotekos vadovybė gali apsvarstyti jauniems vartotojams pasiūlyti švietimo specialistų paslaugas, pagalbą ieškant medžiagos mokymuisi (galbūt rekomenduojamos literatūros sąrašus), kanceliarinių priemonių atlikti namų darbams rinkinius.

Būtent šiomis veiklomis, pirmiausia biblioteka gali pritraukti vartotojus kurie neskaito knygų. Atvykę, jie su darbuotojų pagalba gali susipažinti su bibliotekos ištekliais ir kitomis teikiamomis galimybėmis, bei taip pamažu pamilti skaitymą. Disleksiją turintiems žmonėms tai kartais būna iššūkis, maloni aplinka tik paskatina.

Prieinamos aplinkos kūrimas bibliotekoje

Iliustracijos aut. Dalia Raicevičiūtė

Kita vertus, ir kuriant bibliotekos aplinką turėtų būti vertinami visų vartotojų poreikiai, tai pat ir tų kuriems sunku skaityti ir orientuotis. Navigacijai pastate pravartu naudoti ženklus, rodykles. Ženklai turėtų būti aiškūs, pakankamai dideli, kad juos būtų galima lengvai perskaityti ir, geriausia spalvoti, nurodant temų kategorijas. Paprasti žemėlapiai, naudojantys spalvinį kodavimą, taip pat yra naudingi.

Ypatingai svarbus geras apšvietimas, patogūs baldai, kurie leistų skaitytojui pasirinkti jam patogiausią poziciją. Apskritai, praktiška, komfortiška infrakstūra tik kviečia pasilikti, pabūti, o ne ieškoti patogesnės vietos ir grįžti namo.

Kompiuterinės programos, kita įranga, kaip knygų grąžinimo automatų ekranai, tai pat turėtų būti pritaikomi ir tiems vartotojams kuriems sunkiau sekasi skaityti. Šalia turėtų būti lengvai skaitomos instrukcijos apie įrangos ir programų naudojimą.

Lengvai skaitomų knygų skyrelis

„Knyga vaikams apie koronavirusą“ – pirmoji LAB išleista knygelė, parengta lengvai skaitoma kalba.

Didinant prieinamumą prie knygų turinio, siūloma sudaryti atskirą skyrelį, kuriame būtų lengvai skaitomos (angl. easy-to-read) knygos. Renkantis knygas vaikams ir suaugusiems, svarbu pasirinkti knygas, kuriose informacija pateikiama aiškiu spausdinimo stiliumi, raidžių dydis ne per mažas, viename puslapyje ne daug teksto ir informacijos, trumpos pastraipos, tarp kurių yra daug vietos, bei puiku, jei jose būtų iliustracijos, kurios spalvingos, patrauklios ir susietos su tekstu. Prioritetu turėtų būti populiarios knygos. Be to knygos neturėtų atrodyti adaptuotos.

Vartotojui geriau pasiūlyti kuo įvairesnius informacijos išteklius, ne tik dideliu šriftu spausdintas knygas, bet ir garsines, elektronines knygas, vaizdo įrašus ir grafinius romanus. Pravartu turėti elektroninių skaitiklių kuriomis vartotojas galėtų naudotis bibliotekoje. Jomis patogu padidinti skaitomų elektroninių knygų šrifto dydį, teksto/fono kontrastą, jas patogu nešiotis ir patogiai skaityti tiek sėdint prie stalo, tiek prigulus į krėslą.

Tyrimai rodo, kad koncentruotos kolekcijos yra naudingos, nes jose vienoje vietoje gali būti kaupiama informacija apie disleksiją, bei kitus skaitymo sunkumus turintiems, aktuali medžiaga, kurią disleksiją turintis žmogus ar jo artimasis gali pasiskolinti saviugdai, bei laisvalaikio knygos malonumui. Koncentruota kolekcija taip pat palengvina darbą bibliotekininkams, nes tai ką galima pasiūlyti yra vienoje vietoje.

Kaip parodyti, kad biblioteka padeda disleksiją turintiems vartotojams?

Nuotr. Ben White, unsplash.com

Disleksija – nematoma, o patys žmonės linkę ją slėpti, tad lankstinukas, kuriame paprastai aprašoma, ką biblioteka gali suteikti sunkiau skaitantiems žmonėms, gali veikti kaip kvietimas kreiptis pasitikint, kad ši problema bus suprasta.

Tyrimai parodė, kad svarbiausias, įtakingiausias raštingumo įgūdžių lavinimo veiksnys yra vaikus supantis socialinis ir kultūrinis kontekstas. Tad bibliotekos aplinkoje kuri yra priimanti, vaikas gali laisvai diskutuoti apie savo sunkumus, o iš to galima tikėtis teigiamų pokyčių. Vaikas kuris gali kalbėti apie savo problemą, lengviau ras jų sprendimo būdų.

Biblioteka tikrai gali padėti, biblioteka turi išteklių padėti, biblioteka yra ne tik knygų sandėlys, tai ir erdvė puoselėti skaitymo kultūrą visiems.

Daugiau informacijos:

Iliustracijos aut. Eglė Puodžiūnaitė, LAB(c)

Lietuvos aklųjų bibliotekos kompetencijų centras: https://www.labiblioteka.lt/kompetenciju-centras/disleksija/514

Court, J. (Ed.), 2017. Reading by Right: Successful Strategies to Ensure every Child Can Read to Succeed. Facet. https://doi.org/10.29085/9781783302116

Hedemark, Å., 2012. A Study of Swedish Children’s Attitudes to Reading and Public Library Activities. New Review of Children’s Literature and Librarianship 18, 116–127. https://doi.org/10.1080/13614541.2012.716693

Järvelin, R., Meriläinen, M., n.d. Public Libraries and Adult Dyslexic Customers: A Model and its Evaluation 7.

Rutledge, H., 2002. Dyslexia: challenges and opportunities for public libraries. Journal of Librarianship and Information Science 34, 135–144. https://doi.org/10.1177/096100060203400302

Mulliken, A., Atkins, A., 2009. Academic Library Services for Users with Developmental Disabilities. The Reference Librarian 50, 276–287. https://doi.org/10.1080/02763870902873461