Kas lemia skaitymo sutrikimus – aplinka ar paveldimumas?

Specifiniai skaitymo sutrikimai yra apibrėžiami kaip neurokognityviniai sutrikimai, kurie nėra jutimo, intelekto, kitų psichikos ar neurologinių sutrikimų bei psichosocialinių sunkumų pasekmė. Kas juos lemia? Ar aplinka turi įtakos skaitymo sutrikimų pasireiškimui?

Skaitymo sutrikimų paveldimumas

Tyrimai rodo, kad raidos disleksija turi stiprų genetinį komponentą – jos paveldimumas siekia 40-80%. Vis dėlto molekulinis genetinis šio sutrikimo pagrindas yra beveik nežinomas: nėra vieno geno, kuris būtų susijęs su dauguma tyrimų rezultatų. Didžiąją dalį disleksijos atvejų tikriausiai lemia sudėtinga kelių genų sąveika, taip pat ir aplinkos poveikis.

Šeimos psichinių ir neurologinių ligų istorija (pvz., epilepsija, protinė negalia, hiperaktyvumo sutrikimai, šizofrenija, depresija, Parkinsono liga, autizmo spektro sutrikimas, Tourette sindromas) tai pat yra rizikos faktoriai turintys įtakos skaitymo sutrikimų pasireiškimui. Kelių nepriklausomų tyrimų išvados parodė, kad nėra ryšio tarp rankiškumo (dominuojančios rankos), imuninių sutrikimų, kurie taip pat gali būti paveldimi, ir skaitymo sutrikimų pasireiškimo.

Nėštumo įtaka skaitymo sutrikimų pasireiškimui

Kai kurie tyrimai rodo, kad cigarečių rūkymas nėštumo metu gali būti susijęs su vaikų kalbos, skaitymo ir rašybos sutrikimais. Šie rezultatai patvirtinti net skirtingose etninės kilmės populiacijose (anglų ir kinų). Koreliacija ryškiausiai matoma tarp motinos suvartojamo nikotino kiekio prenataliniu laikotarpiu ir vaiko sunkumų iššifruojant pavienius žodžius. Tačiau į statistiką įtraukus kitus galimus rizikos veiksnius, lemiančius motinos priklausomybę nuo nikotino (pvz., motinos išsilavinimo lygį ir profesiją, šeimos pajamas), gaunami prieštaringi rezultatai, kurie rodo, kad dalį cigarečių rūkymo poveikio galima paaiškinti kitais su aplinka susijusiais veiksniais.

Motinos infekcinės ligos (taip pat antiinfekcinių vaistų vartojimas), motinos psichotropinių vaistų ir kitų medžiagų vartojimas, gimdymo sklandumas, persileidimo rizika ir naujagimių asfiksija tai pat padidina skaitymo sutrikimų riziką, net neatsižvelgiant į motinos išsilavinimą, profesiją ir pajamas. Tyrimuose buvo analizuotas ir žindymo vaidmuo skaitymo sutrikimų pasireiškimui, tačiau nustatyta, kad tai nėra reikšmingas veiksnys.

Įdomu tai, kad labai mažo svorio naujagimiai, sulaukę 9 metų amžiaus, turi didesnę riziką susidurti su skaitymo sunkumais. Tačiau sulaukę 15 metų dauguma jų jau skaito normaliai, tai rodo skaitymo įgūdžių pasivijimo procesą.

Aplinkos poveikis skaitymo sutrikimų pasireiškimui

Keletas tyrimų parodė, kad aplinkos poveikis skaitymų sutrikimų atsiradimui nėra didelis, jis lemia tik apie 10–15%.

Kintamųjų derinys, sudarytas iš tėvų išsilavinimo, raštingumo įgūdžių, profesijos ir šeimos pajamų, veikia kaip geras skaitymo įgūdžių prognozuotojas. Pagal motinos išsilavinimą galima patikimai prognozuoti vaiko skaitymo ir raštingumo gebėjimus. Priklausomai nuo motinos išsilavinimo gali skirtis vaiko skaitymo aplinka, turinti įtakos vaikų įgūdžiams.

Apskritai, tyrimais įrodyta, kad vaikų skaitymo pasiekimams daro įtakos požiūris į skaitymą jo artimoje aplinkoje. Šis požiūris gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, knygų ekspozicijomis namuose, skaitymui vaikams skiriamu laiku, vaikiškų knygų skaičiumi, knygoms išleistais pinigais. Kuo šeimos aplinkoje skaitymo kultūra turtingesnė, tuo mažesnė skaitymo sunkumų rizika. Įdomu tai, kad stresas šeimoje (t. y. tėvų sveikatos būklė ir psichologinė savijauta, vaiko patiriami stresiniai gyvenimo įvykiai) reikšmingai nėra susiję su skaitymo gebėjimais (ankstyvu skaitymo išmokimu, raidžių dekodavimo išmanymu, skaitymo automatizavimu).

Šie rezultatai, atrodo, patvirtina hipotezę, kad stipresnė genetinė įtaka pasireiškia tarp vaikų, kurie auga tinkamoje aplinkoje, palyginti su vaikais, kuriems trūksta skatinančios aplinkos. Antruoju atveju, aplinka lemia kur kas daugiau.

Ar skaitymo sutrikimai veikia pasiekimus suaugus?

Dažnai skaitymo sunkumai išlieka visą gyvenimą. Vėliau suaugus gali pasireikšti kaip skaitymo sklandumo trūkumas. Galbūt dėl ​​savo ilgalaikiškumo skaitymo sutrikimai yra susiję su prastais rezultatais akademinėje, socialinėje, emocinėje, profesinėje ir ekonominėje srityse. Apklausos rodo, kad vaikystėje sunkiau skaitę žmonės rečiau pasiekia gerą išsilavinimą ir aukštą pajamų lygį, lyginant su žmonėmis, skaitančiais vidutiniškai. Tačiau tai pasireiškia ne visada, tik dažniau nei neturintiems skaitymo sutrikimų.

Konkretūs veiksniai, dėl kurių šie rezultatai skiriasi, nežinomi: kodėl vieni pasiekia aukštą išsilavinimo lygį ir sėkmingai patenka į darbo rinką, o kiti stengiasi tik baigti mokyklą ir patiria nedarbą? Raskindo su kolegomis 20 metų trukusio tyrimo su asmenimis, turinčiais mokymosi sutrikimų, rezultatai parodė, kad sėkmė suaugus labiau susijusi ne su kognityviniais gebėjimais, o su  savimone, emociniu stabilumu, tikslų nustatymo įgūdžiais ir savęs palaikymo metodų naudojimu.

Įdomu tai, kad menkas išsilavinimas labiau susijęs su ilgalaikiu nedarbu žmonėms neturintiems sutrikimų, tačiau ne asmenims turintiems skaitymo sutrikimais. Tai rodo, kad skaitymo sutrikimus turintys žmonės linkę prisitaikyti prie darbo rinkos nepriklausomai nuo jų išsilavinimo. Vis dėlto žemas išsilavinimas susijęs su problemų vengimu, suprastėjusia emocine gerove ir socialine veikla.

Tiek sveiki, tiek turintys skaitymo sutrikimų, tačiau neturintys ilgalaikio nedarbo patirties, asmenys lenkia grupę, neturėjusią ilgalaikio darbo, geresne darbine atmintimi ir apdorojimo greičiu. Ši išvada rodo, kad geresni pažintiniai įgūdžiai yra susiję su darbo paieška ir (arba) pasilikimu darbe.

Šios asociacijos nepriklauso nuo skaitymo sutrikimo stiprumo. Taigi, ilgalaikį nedarbą lemia silpnesnė emocinė gerovė ir prastesni socialiniai įgūdžiai, o ne skaitymo sutrikimai. Šie veiksniai sripriai priklauso nuo šeimos, mokyklos, specialistų skiriamo dėmesio. Be to, tyrimai rodo, kad diagnozė vaikystėje, kuri vėliau buvo išgydyta arba su kuria išmokta gyventi, turi mažiau įtakos nedarbui. Dalyviai, nesusidūrę su ilgalaikiu nedarbu, dažniau nurodė, kad vaikystėje jautė šeimos paramą. Taigi, ir vėliau gyvenime ji gali sumažinti emocinę naštą ir užtikrinti geresnę savivertę.

Galima daryti išvadą, kad skaitymo sutrikimus turintiems asmenims reikia skirti daugiau dėmesio, mokyti pagrindinių akademinių, funkcinių socialinių ir emocinių įgūdžių. Tuomet, nepaisant skaitymo sutrikimų, jie galės pilnavertiškai, aktyviai ir prasmingai gyventi.

Naudota literatūra:

  • Bieder, A., Einarsdottir, E., Matsson, H., Nilsson, H.E., Eisfeldt, J., Dragomir, A., Paucar, M., Granberg, T., Li, T.-Q., Lindstrand, A., Kere, J., Tapia-Páez, I., 2020. Rare variants in dynein heavy chain genes in two individuals with situs inversus and developmental dyslexia: a case report. BMC Medical Genetics 21, 87. https://doi.org/10.1186/s12881-020-01020-2
  • Centanni, T.M., 2020. Neural and Genetic Mechanisms of Dyslexia, in: Argyropoulos, G.P.D. (Ed.), Translational Neuroscience of Speech and Language Disorders, Contemporary Clinical Neuroscience. Springer International Publishing, Cham, pp. 47–68. https://doi.org/10.1007/978-3-030-35687-3_4
  • Guidi, L.G., Velayos-Baeza, A., Martinez-Garay, I., Monaco, A.P., Paracchini, S., Bishop, D.V.M., Molnar, Z., 2018. The neuronal migration hypothesis of dyslexia: a critical evaluation thirty years on. PeerJ PrePrints; San Diego. http://dx.doi.org/10.7287/peerj.preprints.26637v1
  • Kortteinen, H., Eklund, K., Eloranta, A.-K., Aro, T., n.d. Cognitive and non-cognitive factors in educational and occupational outcomes—Specific to reading disability? Dyslexia n/a. https://doi.org/10.1002/dys.1673
  • Mascheretti, S., Andreola, C., Scaini, S., Sulpizio, S., 2018. Beyond genes: A systematic review of environmental risk factors in specific reading disorder. Research in Developmental Disabilities, Investigating Gene x Environment Interactions to Individualized Diagnosis &Treatment in Developmenta 82, 147–152. https://doi.org/10.1016/j.ridd.2018.03.005
  • Olson, R.K., 2002. Dyslexia: nature and nurture. Dyslexia 8, 143–159. https://doi.org/10.1002/dys.228
  • Schumacher, J., Hoffmann, P., Schmäl, C., Schulte‐Körne, G., Nöthen, M.M., 2007. Genetics of dyslexia: the evolving landscape. J Med Genet 44, 289–297. https://doi.org/10.1136/jmg.2006.046516

Dėkoju LAB įgarsinimo produktų kokybės koordinatoriui Audriui Meškai už teksto korektūrą.