Dr. Katažynos Labanienės tyrimas: skaitymo sunkumų prognostiniai veiksniai ikimokykliniame amžiuje

LAB iliustracija (c)

Disleksija – skaitymo sutrikimas, dažniausiai nustatomas tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Kuo jaunesniame amžiuje skiriamas specialus dėmesys skaitymo sutrikimų riziką turintiems vaikams, tuo didesnė tikimybė juos įveikti. Todėl mokslininkai aktyviai ieško ankstyvių disleksiją prognozuojančių rizikos veiksnių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar vaikui mokytis skaityti bus sunkiau nei jo bendraamžiams.

Lietuvoje 16-19% mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų susiduria su mokymosi sutrikimais, kurių simptomai dažnai ir skaitymo sunkumai. Tai yra vieni dažniausiai pasitaikančių problemų, todėl tai mūsų visuomenės opi problema. Deja, skaitymo sutrikimai Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar Švietimo pagalbos tarnyboje dažniausiai nustatomi tik nuo 2-os klasės antro pusmečio.

Unsplash.com nuotr.

Siekiant sukurti ankstyvosios diagnostikos ir pagalbos sistemą vaikui, galinčiam susidurti su skaitymo sunkumais dar pirmaisiais mokykliniais metais, Dr. Katažyna Labanienė ištyrė skaitymo sunkumų prognostinius veiksnius ikimokykliniame amžiuje (Labanienė, K., 2020. Skaitymo sunkumų prognostiniai veiksniai ikimokykliniame amžiuje. Vilniaus universitetas). Tai pirmasis ilgalaikis tyrimas mūsų šalyje.

Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto ugdymo Įstaigos. Buvo sudarytos dvi vaikų grupės. Į vieną jų atrinkti vaikai iš 12-kos priešmokyklinių ugdymo grupių, kurių tėvų, pedagogų ir logopedų disleksijos rizikos klausimynų vertinimai rodė skaitymo sunkumų riziką. Kiekvienam vaikui su skaitymo sunkumų rizika iš tos pačios priešmokyklinio ugdymo grupės į porą parinktas tokios pat lyties ir panašaus amžiaus kitas vaikas, neturintis skaitymo sunkumų rizikos, kurie sudarė antrą – kontrolinę – grupę. Iš viso parinkti 47 vaikai su disleksijos rizika ir 49 vaikai be jos (žr. 1 lentelę). Buvo ištirti įvairūs vaikų gebėjimai (kalbiniai, informacijos apdorojimo, fonologiniai ir kt.).

Lentelė 1. Ilgalaikio tyrimo matavimai (skliausteliuose nurodomi kintamųjų trumpiniai). Paimta iš Labanienė, K., 2020. Skaitymo sunkumų prognostiniai veiksniai ikimokykliniame amžiuje. Vilniaus universitetas

Grupės skyrėsi ir kitomis svarbiomis kalbos raidos charakteristikomis bei pažintiniais gebėjimais: fonologiniu supratimu, pažįstamų vizualių stimulų greitu įvardijimu, trumpalaike girdimąja atmintimi, kalbiniais (žodynu) ir vizualiniais-motoriniais gebėjimais, regimosios ir girdimosios informacijos apdorojimo greičiu. Jei lygintume su ne rizikos vaikų grupe (14 %), tai didesnei daliai rizikos grupės vaikų (70 %) specialistai nustatė kalbos ir kalbėjimo sunkumų ir didesniam jų skaičiui (77 % iš rizikos, kai 16 % vaikų iš ne rizikos grupės) buvo teikta logopedo pagalba.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tie patys vaikai, kuriems ikimokykliniame amžiuje buvo nustatyta skaitymo sunkumų rizika, būdami pirmoje ir antroje klasėse žodžius ir tekstą skaitė netiksliai ir lėtai bei tekstą suprato ženkliai blogiau nei bendraamžiai, kuriems rizika nebuvo nustatyta. Taigi skaitymo sunkumų rizikos požymiai priešmokykliniame amžiuje neišnyksta ir turi poveikį vaikų skaitymui po vienerių ir dvejų metų.

Pexels.com nuotr.

Be to, priešmokyklinio ugdymo pedagogų užpildyto klausimyno rezultatai labiau nei užpildyti tėvų klausimynai, prognozuoja būsimus vaikų skaitymo įgūdžiais 1-ose ir 2-ose klasėse. Numatyti vaikų skaitymo gebėjimus remiantis priešmokyklinio ugdymo pedagogų įvertintais rizikos požymiais galima tiksliau galbūt dėl to, kad jų įgytos specialios žinios, patirtis ir galimybė nuolat stebėti vaikų ugdymo progresą bei lyginti vaikus tarpusavyje leidžia objektyviau vertinti jų gebėjimus. Vis dėlto tėvai gali sekti savo vaikų raidą daugelį metų, tad pradiniame vertinimo etape tiek tėvų, tiek mokytojų suteikta informacija yra svarbi.

Apibendrinant tyrimo rezultatai įrodo, kad jei susiduriama su disleksijos rizikos požymiais priešmokykliniame amžiuje, turėtų būti skiriamas dėmesys individualiam vaiko įvertinimui, siekiant nustatyti priežastis bei suteikti ankstyvą pagalbą.  Riziką labiausiai padeda įvertinti pedagogų ir logopedų užpildyti Disleksijos rizikos klausimynai,  greitojo objektų ir spalvų vardijimo užduotis (numatantis pavienių žodžių skaitymo greitį ir teksto skaitymo tikslumą 1-oje klasėje) bei informacija iš tėvų apie vaiko patirtus sunkumus mokantis skaityti ir rašyti.

Dėkojame Katažynai Labanienei už atliktą svarbų tyrimą ir už leidimą jį mums aprašyti!

Unsplash.com nuotr.