Tai, kad žinomi žmonės gali turėti disleksiją, šiais laikais jau nieko nestebina. Dalindamiesi savo prisiminimais jie pasakoja apie patyčias ir sunkumus mokykloje. Šį kartą noriu pasidalinti šiek tiek kitokiu pasakojimu. Jis yra apie garsų britų virtuvės šefą Džeimį Oliverį (Jamie Oliver), vieną turtingiausių ir sėkmingiausių savo profesijos atstovų. Dėmesio… Jis yra beveik 20-ties knygų autorius. Ir jis taip pat turi disleksiją. Tik jo mokyklos laikų atsiminimai skiriasi nuo anksčiau apžvelgtų žymių žmonių istorijų. Net jo požiūris į disleksiją šiek tiek kitoks.
Kaip ir daugelis disleksiją turinčių žmonių, Dž. Oliveris neišvengė patyčių: „Tuo metu disleksija buvo priskiriama specialiems poreikiams… Taip pat, kaip ir aklumas, tad aš buvau „sergantis vaikas“. Perkėlimas į spec. klasę,–(reikalinga papildoma pagalba mokantis) – tapo patyčių pagrindu. Mokykloje jis buvo laikomas tik „mielu berniuku“. Tai žeidė jo savigarbą ir savivertę. Dž. Oliveris visada stengiasi pabrėžti, kad disleksija ar fizinė negalia – ne esminės problemos. Esmė yra žmogaus savivertė ir pasitikėjimas.
„Man labai labai patiko mokykla, tai buvo tarsi šlovingas jaunimo klubas. Aš nebuvau verčiamas pasižymėti ar papildomai stengtis klasėje. Turėjau daug draugų ir nebėgdavau iš pamokų. Svarbiausia, kad mokykloje vaikai jaustųsi laimingi. Taip, aš buvau laimingas, o tai išties keista.“
Dž. Oliveris „visada kovojo su rašymu“, jo skaitymo gebėjimai tai atsiranda, tai pradingsta: „Kartais man labai gera skaityti, kartais skaitau kaip būčiau penkerių metų.“
Mokyklą jis baigė prastai, turėjo aukščiausią įvertinimą iš dailės ir prastesnį iš geologijos, o visa kita buvo beveik neįvertinta: “Bet dabar esu antras pagal populiarumą autorius Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad galiu įkvėpti vaikus, kuriems sunkiai sekasi mokykloje.”
Vaikams, turintiems disleksiją, Dž. Oliveris siūlo ieškoti įkvepėjo. Savojo jis ieškojo tarp disleksiją turinčių, visuomenei žinomų žmonių: „Žmonės, kuriais žaviuosi, kuriuos myliu, mane paskatina judėti į priekį. Tai disleksiją turintys Ričardas Bransonas (vienas žymiausių britų verslininkų, milijardierius) ir Paulas Smithas (britų mados dizainieris).
Garsus šefas Dž. Oliveris atskleidė, kad pomėgis gaminti maistą „išgelbėjo“ jį nuo pernelyg didelių disleksijos pasekmių: „Problema mūsų šalyje ta, kad mes per mažai globojame ir auklėjame savo vaikus, nesistengiame jiems paaiškinti, kad gyvenimo keliu gali tapti paprasčiausia veikla, ta kuri patinka ir suteikia džiaugsmo.“
Dž. Oliveris mėgsta padiskutuoti apie išsilavinimą. Jis klausia: „Kas pasakė, kad išsilavinimas yra tai, ką mes vadiname išsilavinimu? Keletas bičiulių,- prieš 500 metų susėdo ir sukūrė sistemą – anglų kalbą, matematiką, gamtos mokslus… Viskas gerai, bet gal tu negali mokytis pagal jų sudarytą sistemą. Ar dėl to esi kvailas? Mano manymu, mokykla turėtų padėti vaikams atrasti savo gabumus, padėti įgyti pasitikėjimą, padėti ugdyti gyvenimo įgūdžius. Mokykla griežtai remiasi standartine sistema, tačiau kiekvienas vaikas kitoks, kiekviena šalis ir kultūra skirtinga… Ir mokymo būdai turėtų skirtis. Trys,- kartu su manimi spec. klasę baigę vaikai,- labai daug pasiekė ir labai daug uždirba. Žinau daugybę žmonių, kurie baigė aukščiausiais balais, bet yra nelaimingi ir vos suduria galą su galu.“
Džeimiui Oliveriui skaitymo ir rašymo problemos nesutrukdė tapti perkamiausiu kulinarinių knygų autoriumi. Jis pabrėžia, kad svarbu yra knygos idėja, ir nėra gėda prašyti pagalbos: „Niekada neturėjau problemų su vaizduote, bet kai rašau kulinarines knygas, turiu redaktorių, kuris padeda „suguldyti ant popieriaus“ tai, ką sakau. Jis tikrai gerai moka rašybą ir visą kitą. Manau, reikia sakyti vaikams, kad nebūtina visur būti geriausiu. Kiekvienas gali kurti ir pasiekti viską, ko nori.“
Dž. Oliveris, kaip ir daugelis disleksiją turinčių žmonių, pastebi, kad kai kurie darbo aspektai verčia jį išeiti iš komforto zonos. Bet tai nėra blogai:– „Kai esi nepatenkintas savimi – dirbi geriausiai… Būdamas patenkintas, niekada nesugebėsi savęs nustebinti.“
Įvairiuose interviu jis stengiasi pabrėžti, kad kiekvienas žmogus turi turėti tikslą, kurio siekdamas įgytų pasitikėjimą, atrastų savo stipriąsias puses: „Mano stiprybė – siekis išmokyti kuo daugiau žmonių gaminti maistą… Tai visai nesunku, nes turi receptą, nesvarbu užrašytą knygoje ar ant lapelio…“
Prasidėjus naujiems metams,- susėskite drauge su savo vaikais, padėkite jiems surasti žmogų, kuris juos įkvėptų, kuris paskatintų juos judėti į priekį. Padėkite sugalvoti tikslą, nors ir labai paprastą, lengvai pasiekiamą… Nes įgyvendinus šį tikslą gali atsirasti kitas, sunkiau pasiekiamas, bet noras tobulėti paskatins jūsų vaikus judėti pirmyn. Būdami su atžalomis nepamirškit pagirti už gerus, nors ir nereikšmingus darbelius, nes geras žodis suteikia daugiau pasitikėjimo, noro tobulėti, pakelia savivertę.
Nepamirškit, Jūsų galimybės beribės!
Daugiau informacijos:
Dyslexic Jamie Oliver Struggled With Stigma https://childmind.org/blog/dyslexic-jamie-oliver-struggled-with-stigma/ [žiūrėta 2021-01-06] Jamie Oliver's Dyslexia https://famouschefjamieoliveer.weebly.com/disability-page.html [žiūrėta 2021-01-04] Jamie Oliver is right: people with dyslexia really do look at things differently https://www.theguardian.com/society/shortcuts/2017/sep/05/jamie-oliver-right-dyslexics-do-things-differently-lucky [žiūrėta 2021-01-04] Famous Dyslexics: Jamie Oliver (chef, campaigner) http://www.defeat-dyslexia.com/2015/08/famous-dyslexics-jamie-oliver-chef-campaigner/ [žiūrėta 2021-01-05] Jamie Oliver says cooking “saved” him from dyslexia https://www.squaremeal.co.uk/restaurants/news/jamie-oliver-dyslexia_9548 [žiūrėta 2021-01-06]
