Patikimas būdas mokyti – naudoti įrodymais pagrįstus metodus

Apie mokymo ir mokymosi būdus yra daug informacijos. Tačiau akivaizdu, kad ne visi metodai pasiteisina. Kažkada buvo manoma, kad griežta disciplina padeda įsisavinti pamokų medžiagą. Šiuo metu žinome, kad tai sukelia stresą, o jis atminties procesus veikia neigiamai. Kažkada tikėjome, kad eilėraščių mokymasis atmintinai yra puikus mokymosi pratimas. Dabar žinome, kad tai neugdo kūrybiškumo ir nelavina įgūdžių, reikalingų problemų sprendimui.

Tai kaip atsirinkti, kokie mokymo metodai yra efektyvūs?

Išeitis – naudoti įrodymais pagrįstas metodikas. Jų nauda įrodyta tyrimais. Pagrįsti mokymo metodai ypač svarbūs dirbant su jautresniais vaikais, kurie turi mokymosi sutrikimų, užtikrinant, kad jiems bus labiau padėta, o ne pakenkta. O kur dar laiko eikvojimas, kai eksperimentuojant su nepagrįstais, kad ir vaikams įdomiais, mokymosi būdais pamokų metu prarandamas brangus laikas, kuris gali būti leidžiamas produktyviau.

Kas vyksta smegenyse, kai mokomės?

Moksliniai tyrimai parodė, kad pakartotinis kognityvinių ar sensorinių dirgiklių poveikis gali sustiprinti sinapsinius ryšius tarp neuronų. Ir atvirkščiai, ryšiai silpnėja, jei jie ilgą laiką neaktyvuojami, todėl informaciją atgaminti darosi sunkiau. Toks neuroninių ryšių kitimas, kurį sudaro daugybe molekulinių procesų, vadinamas sinapsiniu plastiškumu.

Įrodymais pagrįsti mokymo metodai

Keletas pagrįstų metodų, kuriuos siūloma taikyti mokant naujos medžiagos:

a) mokomosios medžiagos suskaidymas ir apjungimas;

b) aiškus, tiesioginis pamokos turinio dėstymas;

c) daugiasensorinis mokymas;

e) savo mokymosi rezultatų vertinimas.

Suskaidymas ir apjungimas

Pamokos medžiaga, išskaidžius ją į mažus žingsnelius bei atliekant juos nuosekliai, geriau įsisavinama. Tačiau bandant įsiminti daugybę detalių ir neturint bendro vaizdo, kuris leistų suklasifikuoti, suskirstyti tas detales mintyse, išmokimas gali būti taip pat sudėtingas. Todėl svarbu mokytis po mažesnę medžiagos dalį ir kartu jas jungti vieną su kita. Vienas būdų tai padaryti – koncepcinių žemėlapių sudarymas. Pamokoje išgirsti aspektai klasifikuojami, jungiami vieni su kitais. Visa tai yra vienoje vietoje tam, kad vėliau būtų matomas bendras vaizdas. Tai susiję su sinapsiniais tinklais mūsų smegenyse – aiškiai susiejus žinias su kita informacija ją lengviau įsiminti. Tarp neuronų susidaro asociaciniai-sinapsiniai ryšiai, kurie ir yra atminties pagrindas. Klasės užsiėmimai, kuriuose mokinių prašoma palyginti ar įvertinti, taip pat yra labai naudingi, nes tai padeda suvokti ryšius tarp mažesnių dalių ir susidaryti bendrą vaizdą.

Aiškus dėstymas

Norint suteikti aiškumo, pamokos metu labai svarbu įvardinti jos tikslą. Mokiniai orientuojasi į jį ir pamokos turinys galvoje labiau apjungiamas. Jiems labai padeda, kai pamoka turi savo rutiną. Rutina pašalina stresą dėl pamokos metu naudojamo mokymosi būdo ir dėmesys sutelkiamas tik į dėstomo dalyko turinį. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais, kurie turi mokymosi sutrikimų.

Daugiasensorinis mokymas

Jei mokantis naujo dalyko pavyksta įterpti ne tik žodinę, bet ir vaizdinę, liečiamąją, muzikinę ar kitokią informaciją – įsiminimas yra garantuotas. Tai svarbu ir vaikams, kurie turi autizmo spektro sutrikimą – jiems sensorinė informacija kartais net labiau suprantama nei žodinė. Be to, efektyviam mokymuisi naujos pamokos turinys turi būti susiejamas su jau turimomis žiniomis, t. y. sujungtos su smegenyse jau esančiu sinapsiniu tinklu. Taip neuroniniai ryšiai nebus kuriami naujai, o jau esantys tik dar labiau pastiprinami, taip sukuriant ilgiau išliekančius atsiminimus. Dėl šios priežasties būtina palaipsniui atskleisti pamokos turinį, kad mokiniai paeiliui būtų supažindinti su atskirais informacijos vienetais ir mintyse jiems spėtų priskirti asociacijas.

Daugiasensorinis mokymasis vyksta ir kai pamokos turinys užrašomas ranka įterpiant vaizdus, diagramas. Kai idėjas ir su jomis susijusias sąvokas galima apgaubti vaizdu, smegenys prisimena su tuo vaizdu susijusią informaciją.

Deja, vis dažniau atsisakoma mokyti menų. Tačiau neuromokslas atrado teigiamą menų mokymo poveikį smegenims ir pažintinėms funkcijoms. Pavyzdžiui, teigiama, kad muzikuojant sustiprinamas selektyvus dėmesys. Tad muzikinių gebėjimų ugdymas yra teigiamai susijęs su kalbos supratimo gebėjimų lavinimu bei efektyvesniais įsiminimo procesas. Be viso to, didesnis gebėjimas aiškiai girdėti, atskirti garsus yra susijęs ir su skaitymo gebėjimais. Atitinkamai yra įrodyta, kad ir kūno kultūra – mankšta – taip pat padeda vystytis pažintiniams gebėjimams, be to, malšina stresą.

Savo mokymosi rezultatų vertinimas

Mokinių savęs vertinimas daro didelę įtaką jų pačių motyvacijai. Tyrimai rodo, kad savęs vertinimas, ypač pozityvus savęs paskatinimas, didina įsitraukimą bei produktyvumą. Taip yra dėl to, kad savivertę ugdantys įsivertinimo metodai mokiniams padeda nebūti pasyviems ir ieškoti priežasčių, dėl ko pasisekė ar nepasisekė. Specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai save vertina neigiamai, dėl to mažėja jų savivertė. Su tuo susiduria ir disleksiją turintys vaikai – nustatyta, kad jų saviraiška mažesnė, lyginant su kitais, disleksijos neturinčiais vaikais. Visgi specialiose ugdymo aplinkose disleksija sergančių vaikų savivertė didesnė nei tų, kurie patenka į įprastą mokyklą. Taip pat pastebėta, kad didesnis nerimas ir mažesnė savivertė dažniau pasireiškia mokykloje įvairiose situacijose, bet ne įprastoje gyvenamoje aplinkoje. Taigi disleksiją turinčių vaikų savijauta skiriasi priklausomai nuo aplinkos. Tai rodo, kokią didelę įtaką daro aplinka, o ne pats disleksijos sutrikimo turėjimas ar neturėjimas. Todėl mokykloje suteikiamos paramos kokybė, tinkami mokymo metodai yra svarbūs aspektai ugdant vaikus su disleksija.

Literatūros šaltiniai

  1. Brien, T.O. Understanding the Socio-Emotional Impact of Dyslexia in the Inclusive Classroom. Dyslexia 2020, doi:10.5772/intechopen.94203.
  2. Witzel, B.; Mize, M. Meeting the Needs of Students with Dyslexia and Dyscalculia. SRATE Journal 2018, 27, 31–39.
  3. Meyer, R. You Think You’re Taking Great Notes With Your Laptop, But You’re Not Available online: https://www.theatlantic.com/technology/archive/2014/05/to-remember-a-lecture-better-take-notes-by-hand/361478/ (accessed on 9 January 2021).
  4. Making Learning Visible: Doodling Helps Memories Stick Available online: https://www.kqed.org/mindshift/39941/making-learning-visible-doodling-helps-memories-stick (accessed on 9 January 2021).
  5. For Teachers — Learning Scientists Blog Available online: https://www.learningscientists.org/blog/category/For+Teachers (accessed on 11 January 2021).
  6. Kanani, Z.; Adibsereshki, N.; Haghgoo, H.A. The Effect of Self-Monitoring Training on the Achievement Motivation of Students With Dyslexia. Journal of Research in Childhood Education 2017, 31, 430–439, doi:10.1080/02568543.2017.1310154.
  7. Nadelson, L.S.; Beavers, A.; Eppes, B.; Rogers, A.; Sergeant, K.; Turner, S.; Van Winkle, A. Original Paper A Comparison of Teachers Perceptions, Misconceptions, and Teaching of Students with Dyslexia. World 2019, 6.
  8. Wei, Y.; Spear-Swerling, L.; Mercurio, M. Motivating Students With Learning Disabilities to Read. Intervention in School and Clinic 2021, 56, 155–162, doi:10.1177/1053451220928956.
  9. Tan, Y.S.M.; Amiel, J.J. Teachers Learning to Apply Neuroscience to Classroom Instruction: Case of Professional Development in British Columbia. Professional Development in Education 2019, 0, 1–18, doi:10.1080/19415257.2019.1689522.
  10. Zadina, J.N. The Emerging Role of Educational Neuroscience in Education Reform. Psicología Educativa 2015, 21, 71–77, doi:10.1016/j.pse.2015.08.005.
  11. Owens, M.T.; Tanner, K.D. Teaching as Brain Changing: Exploring Connections between Neuroscience and Innovative Teaching. CBE Life Sci Educ 2017, 16, doi:10.1187/cbe.17-01-0005.
  12. Barbara, S.; Francesca, D. Rhythmic Gymnastics and Dyslexia: A Two-Year Preliminary Case Study. Journal of Physical Education and Sport 2018, 18, 2122, doi:http://dx.doi.org/10.7752/jpes.2018.s5320.