Nesiseka matematika… Ar man „skaičių disleksija“? Diskalkulijos požymiai ir 5 patarimai, kaip mokytis.

Nuotr. aut. Andrea Piacquadio pexels.com

Dažnai skaitymo sutrikimą (disleksiją) lydi diskalkulija – matematinių sąvokų ir aritmetinių veiksmų atlikimo sutrikimas. Kviečiame plačiau ją pažinti: sužinoti apie diskalkulijos paplitimą, atsiradimo priežastis ir jos pagrindinius požymius.

Diskalkulija (dis… + lot. calculo – skaičiuoju) yra mokymosi sutrikimas, dėl kurio sutrinka matematinis suvokimas bei gebėjimas atlikti tikslius skaičiavimus. Diskalkulija kaip ir disleksija negali būti paaiškinama išsilavinimo trūkumu ar intelekto negalia, todėl kartais ji dar vadinama „skaičių“ arba „matematine disleksija“. Diskalkulija dažnai pasireiškia kartu su disleksija: maždaug pusė vaikų, turinčių diskalkuliją, taip pat turi ir disleksiją. Vis dėlto diskalkulija pasitaiko rečiau – tarp mokyklinio amžiaus vaikų jos paplitimas siekia 6 proc., tuo tarpu disleksijos – net 10 proc. Be to, kitaip nei disleksijos atveju, diskalkulijos paplitimas tarp lyčių nesiskiria.

Kas lemia diskalkuliją?

Kids, Study, School, Board, Math, Writing, Answer

Labai svarbu suprasti, kad diskalkulijos sutrikimas nėra tas pats, kas „nesugebėti mokytis matematikos“. Jei kai kuriems iš mūsų sunku išmokti trigonometriją, tai žmonėms, turintiems diskalkuliją, gali būti sudėtinga išspręsti net paprastas užduotis, tokias kaip 7+2 ar 5×3.

Nors diskalkulija nepriklauso nuo intelekto koeficiento, ją gali lemti kiti sutrikimai. Didesnė diskalkulijos rizika pasireiškia žmonėms, turintiems raidos, neurologinių (pvz., epilepsiją) ar genetinių X chromosomos sutrikimų, taip pat dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą. Vis dėlto šiais atvejais diskalkulija gali būti antrinė problema: pavyzdžiui, vaikas, turintis dėmesio sutrikimą, gali nesėkmingai spręsti matematines užduotis dėl sutrikusio gebėjimo planuoti.

Nors aplinka vaidina svarbų vaidmenį (prastas mokymas ar nepritekliai neigiamai veikia bet kokius mokymosi rezultatus), tačiau manoma, kad diskalkulijos kilmė yra genetinė. Tai parodo paveldimumo tyrimai: žmonės su „matematine disleksija“ dažnai šeimoje turi narį, kuriam taip pat diagnozuotas šis sutrikimas (67 proc. motinai, 41 proc. tėvui; 52 proc. broliui ar seseriai).

Deja, dar nedaug ištyrinėti nerviniai pakitimai, susiję su diskalkulija. Vis dėlto jau atliktų tyrimų rezultatai rodo pakitimus parietalinėje žievėje, ypač intraparietalinėje vagoje (intraparietal sulcus), – srityje, kuri siejama su skaitiniu sąvokų suvokimu, bei prefrontalinėje žievėje, kuri svarbi atliekant duomenų apdorojimą: stebėti, planuoti ir manipuliuoti informacija, susijusia su skaičiavimo užduotimis. Esant diskalkulijai šių sričių aktyvumas sumažėja.

File:Intraparietal sulcus (IPS).jpg
Iliustracija iš Bugden S and Ansari D (2014) When Your Brain Cannot Do 2 + 2: A Case of Developmental Dyscalculia. Front Young Minds.2:8.

Šiuo metu nėra standartizuotų diskalkulijos diagnostikos priemonių: dėl būklės heterogeniškumo ir sudėtingumo sunku nustatyti jos vieną profilį ir įvertinti sutrikimo sunkumą standartizuotame, tiesiniame spektre. Be to, sunku atskirti diskalkuliją turinčius asmenis nuo tų, kurie yra lėčiau besimokantys arba turi suprastėjusius kitus kognityvinius gebėjimus, dėl kurių taip pat pablogėjęs matematinis suvokimas.

Kokie diskalkulijos požymiai?

Teachers hand doing mathematics writing basic sums on a blackboard with chalk to teach kindergarten children addition and simple mathematics
Nuotr. iš http://www.freeimageslive.co.uk/free_stock_image/math-learning-jpg

Diskalkulijos požymiai susiję su sunkumais apdorojant skaičius ir kiekius, įskaitant:

  1. skaičius siejant su jų reprezentuojamu kiekiu (pvz., skaičius 2 – du obuoliai),
  2. vardijant skaičius iš eilės ir atbuline tvarka,
  3. lyginant skaitines išraiškas tarpusavyje (pvz., 5<8),
  4. intuityviai įvertinant pamatytų objektų skaičių (subitizuojant),
  5. įsimenant pagrindines matematikos taisykles (pvz., daugybos lentelę),
  6. sprendžiant matematines užduotis,
  7. suvokiant pinigus ir jų kiekį.

Mokiniams su diskalkulijos sutrikimu taip pat sunkiau suprasti reiškinius ar atlikti veiksmus su matematika susijusius netiesiogiai:

  1. nustatyti laiką naudojantis laikrodžiu su rodyklėmis,
  2. nustatyti kryptį (iš dešinės ar iš kairės),
  3. įvertinti fizinius dydžius,
  4. numatyti atstumą ir laiką, reikalingą jį įveikti,
  5. suvokti modelius, skaičių sekas, dėsningumus,
  6. įsiminti telefonų numerius, pašto kodus, rungtynių balus ir kt.,
  7. atlikti užduotis, reikalaujančias darbinės atminties,
  8. suvokti vizualiai – erdviškai (pvz., diagramas ir grafikai).

Skaičiavimas pirštais dažnai susijęs su diskalkulija, tačiau tai nėra tiesioginis jos rodiklis, nebent kai jais skaičiuojama nuolat, ypač atliekant lengvus, dažnai pasikartojančius skaičiavimus.

Žmonės, turintys diskalkuliją, paprastai nepasitiki savo skaičiavimo gebėjimais, net jei sprendimas yra teisingas, dažnai nenori daryti matematikos namų darbų, spręsti su matematika susijusių užduočių. Dėl to dažnai pasitaiko psichologinių sunkumų (mokyklos fobija, nerimas, depresija ir kt.); juos patiria iki 40 proc. diskalkuliją turinčių žmonių.

Papildomi specializuoti užsiėmimai, kurių metu žmonės, turintys diskalkuliją, mokosi spręsti matematines užduotis, duoda ženklų pagerėjimą visose matematinio suvokimo srityse. Svarbu, kad būtų taikomi standartizuoti, konkrečiam atvejui pritaikyti metodai, kurių veiksmingumas moksliškai įrodytas, taip apsaugant nuo didesnės žalos lavinant gebėjimus ar užtikrinant geresnę savijautą. Be to, individualiai programai sudaryti, kiekvienam asmeniui, kuriam diagnozuota diskalkulija, turėtų būti atlikta dar ir gretutinių ligų diagnostinė patikra.

5 patarimai, kaip mokytis turint diskalkuliją

File:Math - Idil Keysan - Wikimedia Giphy stickers 2019.gif
Idil Keysan iliustracija iš https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Math_-_Idil_Keysan_-_Wikimedia_Giphy_stickers_2019.gif

Kad mokantis ir atliekant matematines užduotis būtų lengviau, galima naudoti strategijas, kurias sukūrė Dylan M. Lynn – duomenų analitikė, turinti diskalkuliją:

1. Skaičius ir matematinius simbolius perrašyti žodžiais (pvz., 3 – „trys“).

2. Susikurti diferencijuotą simbolių žodyną – skirtingam matematiniui simboliui priskirti skirtingą rašymo būdą (spalvą, šriftą, formą ar kt.), kad jis nebūtų painiojamas su kitais.

3. Nuosekliai perrašyti užduotis, išnaudojant didesnę erdvę, kad būtų aiškiai matomas sprendimo procesas.

4. Nusistatyti ir naudoti nuoseklius užduočių sprendimo procesus, sudarytus iš kelių etapų.

5. Abstrakčias sąvokas pagrįsti konkrečiais pavyzdžiais.

Pati Dylan M. Lynn su kolegomis analizuoja diskalkulijos problematiką, ir jų manymu, taikant tinkamus mokymo metodus, ši problema gali būti sėkmingai įveikta.

Literatūros šaltiniai

1. Lewis KE, Lynn DM. Against the Odds: Insights from a Statistician with Dyscalculia. Education Sciences. 2018;8(2):63.
2. Kadosh RC, Walsh V. Dyscalculia. Current Biology. 2007 Nov 20;17(22):R946–7.
3. Looi CY, Kadosh RC. Dyscalculia. In: Hopkins B, Geangu E, Linkenauger S, editors. The Cambridge Encyclopedia of Child Development [Internet]. 2nd ed. Cambridge: Cambridge University Press; 2017 [cited 2021 Feb 2]. p. 664–9.
4. McCrone J. Dyscalculia. The Lancet Neurology. 2002 Aug 1;1(4):266.
5. Mahmud MS, Rosli R, Maat S, Zainal M. Dyscalculia: What We Must Know about Students’ Learning Disability in Mathematics? Universal Journal of Educational Research. 2020 Dec 20;8:8214–22.
6. Haberstroh S, Schulte-Körne G. The Diagnosis and Treatment of Dyscalculia. Dtsch Arztebl Int. 2019 Feb;116(7):107–14.
7. What Is Dyscalculia? Math Learning Disability Overview [Internet]. ADDitude. 2017 [cited 2021 Feb 2]. Available from: https://www.additudemag.com/what-is-dyscalculia-overview-and-symptom-breakdown/