Naujas tyrimas: pseudožodžių mokymasis parodo disleksijos riziką

Disleksija yra specifinis mokymosi sutrikimas, kuomet susiduriama su skaitymo sunkumais. Disleksijos priežastis – sutrikęs fonologinis apdorojimas: garsinių vienetų atskyrimas bei užrašytų simbolių (raidžių) perkodavimas į garsus. Manoma, kad šios problemos susijusios su kairiojo pusrutulio galimybėmis apdoroti kalbą. Kadangi perkodavimas vyksta nesklandžiai, nukenčia ir vėlesni kalbos procesai, vienas iš jų – naujų žodžių įsiminimas.

Nors kalbą smegenys gali apdoroti ir dešiniajame pusrutulyje, tačiau laikui bėgant šie procesai perkeliami į kairįjį. Todėl įdomu, ar skaitymo ir rašymo problemas sukelia tai, kaip efektyviai smegenų pusrutuliai pasidalina šį darbą.

Pseudožodžių mokymasis ir smegenų aktyvumas

Norėdami šiuos procesus detaliai ištirti, Suomijos mokslininkai atliko vaikų, kuriems nustatyta didelė disleksijos rizika, smegenų aktyvumo tyrimus.

Aalto University, Espoo | Helsinki, Finland | Ninara | Flickr
1 pav. Aalto universitetas Suomijoje, kuriame buvo vykdytas tyrimas. Nuotr. iš https://www.flickr.com/photos/ninara/50365225272

Tyrimo dalyviai buvo pirmų ir antrų klasių mokiniai. Pirmiausiai buvo įvertinta disleksijos rizika: atlikti neuropsichologiniai testai, skaitymo ir rašymo įgūdžių bei kitų kognityvinių gebėjimų vertinimas. Taip pat įvairiais metodais išmatuotos smegenų funkcijos. Po to dalyviai buvo apklausti, domėtasi jų motyvacija, taip pat ir motyvacija skaityti.

Smegenų aktyvumo tyrimo metu vaikų buvo paprašyta klausytis keturių skiemenų pseudožodžių (sugalvotų ir neturinčių prasmės) per garsiakalbį ir juos pakartoti. Tyrėjai paklausė, ar jiems teko tą žodį girdėti anksčiau. TKitą dieną vaikams vėl buvo pateikta keletą žodžių ir vėl klausiama ar jie jau buvo girdėti prieš tai (2 pav.). uo metu magnetoencefalografijos (MEG) metodu buvo matuojami silpni magnetiniai laukai, kuriuos sukelia smegenyse vykstantis neuronų elektrinis aktyvumas.

2 pav. Tyrimo eiga.

Apie magnetoencefalografiją (MEG): Smegenų neuronai pasižymi elektrocheminėmis savybėmis, nes jiems aktyvuojantis per juos teka elektros krūvį turintys jonai. Elektromagnetinius laukus sukuria šis jonų srautas. Nors atskiro neurono elektrinio lauko dydis nereikšmingas, neuronų sankaupos (50 000-100 000 neuronų) sužadina ir kartu tam tikroje srityje sukuria galvos paviršiuje išmatuojamą elektrinį lauką. Elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką, kuris ir yra matuojama MEG metodu (3 pav.). Šie neuromagnetiniai signalai yra labai silpni – milijardinė dalis Žemės magnetinio lauko stiprumo, todėl reikalingi superlaidūs jutikliai ir nuo išorinių trikdžių izoliuotos patalpos. MEG metodas yra neintervencinis bei labai tikslus, t. y. gali matuoti pakitimus milisekundžių tikslumu. Be to, MEG rezultatai gali būti lyginami ir su dar populiaresniu – elektroencefalografijos (EEG) – metodu surinktais duomenimis. EEG plačiai naudojamas ir Lietuvos klinikose bei mokslinėse įstaigose.


MEG.SFUImageTech.Lab | The SFU ImageTech Lab's high-density … | Flickr
3 pav. MEG aparatas. https://www.flickr.com/photos/sfupamr/43839269415

Turintiems disleksijos riziką – sunkiau įsiminti žodžius

Pastebėta, kad vaikai, kuriems buvo nustatyta didelė disleksijos rizika, patyrė sunkumų mokantis naujų išgirstų pseudožodžių: kitą dieną juos pakartodavo netiksliai. MEG tyrimas parodė, kad smegenų kairieji pusrutuliai tiek į naujus žodžius, tiek į pakartotus kitą dieną reagavo vienodai, tai yra, nebuvo skirtumų, kurie buvo matomi kontrolinės grupės atsakuose (4 pav.). Taigi, vaikų turinčių disleksiją, procesai susiję su išgirstų žodžių atgaminimu yra pakitę, o smegenų neurovaizdinimo metodas MEG parodo, kad tai turi biologinį pagrindą.

Fig 4
4 pav. MEG tyrimo rezultatai.

Įdomu tai, kad naujus pseudožodžius pakartojant iš karto po jų pateikimo, disleksijos riziką turintys tyrimo dalyviai, nors iš pradžių rodė prastesnius atkartojimo rezultatus, laikui bėgant juos pakartojo vis tiksliau, ir galiausiai taip pat tiksliai kaip ir kontrolinė grupė (5 pav.).

Fig 3
5 pav. (a) Žodžių pakartojimo tikslumas, (b) atpažinimo tikslumas.

Apibendrinus visus rezultatus, tampa aišku, kad esant disleksijai nauji žodžiai sunkiau perkeliami į  ilgalaikę atmintį, kad juos būtų galima vėliau atgaminti ir naudoti, tačiau darbinė verbalinė atmintis, kuri naudojama pakartojant naują žodį iš karto po jo pateikimo, nepažeidžiama.

Vis dėlto disleksijos požymiai, pasirodę 7 ar 8 metų amžiuje, nebūtinai rodo prastesnius skaitymo įgūdžius suaugus. Skaitymo įgūdžio formavimosi metu dalyvauja ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vaiko pasitikėjimas savimi.

Šaltinis:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1053811921000161

Pirma nuotr. paimta iš https://www.flickr.com/photos/airmanmagazine/34051666946