Koronaviruso pandemijos metu mokiniai visame pasaulyje perėjo nuo gyvo mokymosi klasėse prie nuotolinio mokymosi internetu. Jie vis dažniau informaciją gauna skaitmeniniais būdais.
Kuo skaitymas iš ekrano skiriasi nuo skaitymo iš popieriaus? Kaip technologijos, kurias naudojame, keičia mūsų skaitymo būdą?
Tai aktualu ne tik jauniausiems iš mūsų, bet visiems, kurie reguliariai praleidžia ilgas darbo valandas prie kompiuterio biure ir vakarais namuose skaito popierines knygas ir žurnalus.
Skaitymas iš ekrano ir vaizdavimo technologija
Senieji monitoriai tinkami mažiausiai
Ankstyvieji devintojo dešimtmečio tyrimai vienareikšmiškai parodė didelius teksto skaitymo iš ekrano trūkumus, jei jį lygintume skaitymą iš popieriaus. Pavyzdžiui, Gould ir Grischkowsky (1984) nustatė, kad teksto korektūra popieriuje vyksta 20-30% greičiau ir tiksliau nei ekrane [11].
Tačiau šios empirinės išvados buvo gautos naudojant senesnius ekranus. Tyrimuose buvo naudojami ekranai su katodinių spindulių vamzdžio (angl. Cathode Ray Tube, CRT) technologija. Ši technologija yra pasenusi ir dabar pakeista plonasluoksniais tranzistoriniais skystųjų kristalų ekranais (angl. Thin-film transistor – Liquid Crystal Display, TFT-LCD). Be to, kad yra lengvesni, plonesnio profilio, kiti svarbūs LCD pranašumai yra didesnė ekrano skiriamoji geba, fono ryškumas (taigi ir didesnis teksto ir fono ryškumo kontrastas) ir pateikimo be mirgėjimo technologija [8].
Atrodo, kad šie ekrano technologijų pasiekimai taip pat pagerino skaitymo našumą ir kokybę. Tai įrodė ir tyrimai tiesiogiai lyginantys skaitymą iš LCD ir iš CRT ekranų. Parodyta, kad LCD ekrane teksto objektų vizualinės paieškos laikas yra trumpesnis 22 %, norint perskaityti tekstą, reikia 15 % mažiau akių fiksacijų ir jos 9 % trumpesnės, nei skaitant iš CRT ekranų [12].
Naujesnės technologijos tarpusavyje skiriasi mažiau
Dabar LCD ekranai konkuruoja su kita, E-Ink (angl. electronic ink), technologija. Ji dažniausiai naudojama mobiliuose įrenginiuose, tokiuose kaip elektroninės skaityklės (pvz. Kindle, Sony) ir, kiek mažesniu mastu, išmaniuosiuose laikrodžiuose, elektroninėse etiketėse ar informaciniuose stenduose [18]. „E-Ink“ ekranai buvo sukurti taip, kad būtų kuo panašesni į popierių, ir, kaip ir naudojant klasikinį popierių, norint iš jų skaityti, reikia išorinės šviesos. Daug diskutuojama, kad galbūt tokio tipo ekranas yra geresnis, ypač todėl, kad E-Ink įrenginiai naudoja energiją tik pereinant į kitą puslapį [1].
E-ink ir LCD ekranų poveikis skaitymui buvo palygintas naudojant įvairius dėmesio, nuovargio ir regos matavimus. Buvo parodyta, kad dalyviai vidutiniškai perskaito maždaug 300 žodžių per minutę, nepriklausomai nuo skaitymo įrenginio ir eksperimento laiko. Skaitymas naudojant „E-Ink“ ir apšviestą LCD ekraną taip pat neturi reikšmingo poveikio okulomotorinei elgsenai [6,19]. Visi kiti rodmenys irgi buvo panašūs, išskyrus tai, kad skaitant iš LCD įrenginio buvo jaučiamas šiek tiek didesnis nuovargis. Vis dėlto, išanalizavę visus duomenis, tyrėjai padarė išvadą, kad skaitymo būdas, ergonomika, o ne ekrano tipas turi didesnę įtaką skaitymui ir diskomfortui [3,18,20].
Taigi, naujesnes technologijas (LCD, E-Ink ar kt.) palyginti tarpusavyje pagal jų įtaką skaitymui sudėtinga.
Kaip skiriasi skaitymas iš ekrano ir popieriaus?
Akių sausumas
Žiūrėdami į ekranus, daugelis kompiuterių naudotojų kalba apie jaučiamą diskomfortą akyse: sausumą, niežulį, deginimą, „smėlio akyse“ jausmą, neryškų matymą, paraudimą ir kt. Tai visi sausos akies sindromo (SAS) simptomai, kartais vadinamo kompiuteriniu regos sindromu [15].
Mažas mirksėjimo dažnis yra viena iš sausų akių priežasčių. Sveiki žmonės vidutiniškai mirksi apie 10-15 kartų per minutę, o žmonės, kurių akys sausos, iki 60 % mažiau. Matuojant mirksėjimų dažnį ilsintis, kalbantis ir skaitant 150 sveikų asmenų buvo nustatyta, kad per minutę poilsio metu sumirksime 17 kartų, pokalbio metu – 26, o įtempto skaitymo metu gali nukristi net iki 4,5 karto per minutę.[2]
Vis dėlto skaitant iš popieriaus ar kompiuterio ekrano, mirksėjimo dažnis labai nesiskiria, tačiau skaitant iš ekrano padidėja nepilnų mirksnių skaičius [9]: vidutinis mirksėjimo dažnis skaitant iš ekrano 14,9, o iš popieriaus ir 13,6 mirksėjimo per minutę, tačiau nepilnų sumirksėjimų procentas skaitant iš ekrano padidėja iki 7,02 %, palyginti su 4,33 % skaitant iš popieriaus [5].
Kodėl tai svarbu ir kaip tai susiję su sausos akies sindromu? Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai: mucino, vandens ir lipidų. Pirmieji du sluoksniai suteikia akims drėgmės, o trečiasis, lipidinis sluoksnis, neleidžia jiems išgaruoti [17]. Lipidų sluoksnį gamina Meibomo liaukos (mažos pailgos liaukos, išsidėsčiusios vokų kraštuose) ir jis pasiskirsto ant akių paviršiaus tik kai akis visiškai sumirksi [21]. Nepilni mirksniai sukelia Meibomijos liaukų disfunkciją, dėl kurios atsiranda ir sausos akies sindromas [4].
Teksto supratimas
Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos E-READ nariai tyrė skaitmeninimo poveikį skaitymui ir 2019 m. daugiau nei šimtas mokslininkų pasirašė Stavangerio deklaraciją, kurioje pateikiami šių ekspertų iš įvairių mokslo sričių tyrimų rezultatai. Buvo atlikti 54 moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 170 000 asmenų. Prie šių tyrimų prisidėjo ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai Elena Macevičiūtė, Arūnas Gudinavičius, Andrius Šuminas ir Vincas Grigas [22].
Deklaracijoje teigiama, kad popierius išlieka labiau tinkamas skaityti ilgesnius informacinius tekstus (pavyzdžiui, monografijas, vadovėlius), ypač kai norima geriau suprasti ir išlaikyti informaciją atmintyje. Taigi, svarbu išsaugoti ir puoselėti tokį skaitymą kaip vieną iš daugelio skaitymo būdų. O renkantis ekraną, vienas iš iššūkių – rasti būdų, kaip palengvinti gilųjį ilgos formos tekstų skaitymą. [7]
Kita vertus, skaitmeninis formatas suteikia galimybes pritaikyti tekstą pagal asmens pageidavimus ir poreikius: pakeisti kontrastą, dydį, anotuoti, girdėti žodžių tarimą ir t.t. Skaitant iš popieriaus, tai neįmanoma. Kai skaitmeninė skaitymo aplinka kruopščiai sukurta atsižvelgiant į skaitytoją, teksto supratimo ir motyvacija skaityti pasireiškė labiau [7]. Panašiai buvo parodyta ir kitų, 39 eksperimentinių tyrimų su 8 metų ir jaunesniais vaikais, analizėje: elektroninės knygos, kuriose buvo naudojami pasakojimo patobulinimai, sutelkiantys vaikų dėmesį į siužetą (nuo vizualizacijų, palengvinančiu vaizdinės ir žodinės informacijos integravimą, iki technikų, skatinančių vaikų smalsumą), pralenkė popierines knygas vertinant pagal vaikų pasakojimo supratimą ir kalbos žodyno praturtinimą [10].
Nors vyresnio amžiaus gyventojai vis dažniau skaito naudodamiesi mobiliosiomis technologijomis, tyrimų, kuriuose konkrečiai būtų dokumentuojamas technologijų poveikis skaitymui šioje amžiaus grupėje, vis dar trūksta. Vis dėlto viename tyrime buvo domimasi, kaip skirtingos skaitymo laikmenos (ekranas ir popierius) veikia vyresnio amžiaus suaugusiųjų skaitymo rezultatus. Eksperimentas su 81 dalyviu nuo 57 iki 85 metų parodė, kad individualus technofobijos lygis, o ne laikmena, iš kurios buvo skaitoma, buvo kliūtis, trukdanti vyresnio amžiaus žmonėms efektyviai naudoti mobilias skaitymo technologijas. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kaip svarbu teikti individualią paramą, kuri padėtų vyresnio amžiaus žmonėms įveikti psichologines kliūtis naudojant technologijas [13].
Netiesioginis poveikis – mažiau bendravimo su vaikais
Pasak dr. Tiffany Munzer, vystymosi ir elgsenos pediatrės iš Mičigano Mott vaikų ligoninės, tėvai ir maži vaikai mažiau kalba apie elektronines knygas nei spausdintas. Tai parodė ir jos tyrimas. [14] Visų pirma dialogas tarp tėvų ir vaiko skaitant (komentarai ir klausimai, kurie neapsiriboja rašytiniu žodžiu ir sieja istoriją su vaiko patirtimi) skatina vaikų išraiškingą kalbą, įsitraukimą ir raštingumą.
Vis dėlto literatūroje nurodoma, kad elektroninės knygos gali palengvinti įsitraukimą, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams ir darželinukams, nenorintiems mokytis skaityti, jei į tekstą įterpiami papildomi įrankiai, tokie kaip žodynai. [16] Todėl dr. Tiffany Munzer mano, kad programinės įrangos kūrėjai gali ir turėtų vaikams kurti įtraukiančias elektronines knygas, skatinančias bendravimą ir diskusijas. [14]
Apibendrinant galima teigti, kad abi skaitymo rūšys: tiek iš ekrano, tiek iš popieriaus, turi privalumų ir trūkumų. Taigi paprasčiausias būdas būtų pasirinkti patogiausią skaitymo būdą ir atkreipti dėmesį į skaitymo ergonomija, retkarčiais pailsinti akis bei geresniam teksto supratimui ir įsiminimui paanalizuoti tekste pateikiamą problematiką ir ją aptarti su kitais.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Literatūra:
1. ADMIN, P. [interaktyvus]. 2020. [žiūrėta 2021-09-16]. Prieiga per internetą: <https://networkbees.com/5-advantages-of-e-ink-displays/>.
2. BENTIVOGLIO, A.R. ir kt. Analysis of blink rate patterns in normal subjects. In Movement disorders . 1997. Vol. 12, no. 6, p. 1028–1034.
3. BEZRUKIKH, M. – IVANOV, V. Age Features of Eye Movements in Adolescents When Reading from Various Electronic Devices. In VELICHKOVSKY, B.M. ir kt.Sud. Advances in Cognitive Research, Artificial Intelligence and Neuroinformatics . Cham: Springer International Publishing, 2021. p. 160–166.
4. BLEHM, C. ir kt. Computer vision syndrome: a review. In Survey of ophthalmology . 2005. Vol. 50, no. 3, p. 253–262.
5. CHU, C.A. ir kt. Blink Patterns: Reading from a Computer Screen versus Hard Copy. In Optometry and Vision Science [interaktyvus]. 2014. Vol. 91, no. 3, p. 297. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://journals.lww.com/optvissci/Abstract/2014/03000/Blink_Patterns__Reading_from_a_Computer_Screen.9.aspx>.
6. CISARIK, P.M. Article• Comparison of Accommodative Responses to e-Ink vs. LCD vs. Standard Ink on Hard Copy. In .
7. COST, E. READ, 2019.“Stavanger Declaration Concerning the Future of Reading”.
8. DE VAAN, A.J. Competing display technologies for the best image performance. In Journal of the Society for Information Display . 2007. Vol. 15, no. 9, p. 657–666.
9. FOGELTON, A. – BENESOVA, W. Eye blink completeness detection. In Computer Vision and Image Understanding [interaktyvus]. 2018. Vol. 176–177, p. 78–85. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S107731421830287X>.
10. FURENES, M.I. ir kt. A comparison of children’s reading on paper versus screen: A meta-analysis. In Review of Educational Research . 2021. p. 0034654321998074.
11. GOULD, J.D. – GRISCHKOWSKY, N. Doing the Same Work with Hard Copy and with Cathode-Ray Tube (CRT) Computer Terminals. In Human Factors [interaktyvus]. 1984. Vol. 26, no. 3, p. 323–337. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1177/001872088402600308>.
12. HEDGE, A. Ergonomics considerations of LCD versus CRT displays. In Cornell University, May . 2003. p. 1–3.
13. HOU, J. ir kt. Reading on Paper and Screen among Senior Adults: Cognitive Map and Technophobia. In Frontiers in Psychology [interaktyvus]. 2017. Vol. 8, p. 2225. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://www.frontiersin.org/article/10.3389/fpsyg.2017.02225>.
14. KLASS, P. – M.D How Children Read Differently From Books vs. Screens. In The New York Times [interaktyvus]. 2021. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://www.nytimes.com/2021/03/16/well/family/children-reading-screens-books.html>.
15. MIŠEIKYTĖ, D. ir kt. Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas – epidemiologija, diagnostika, gydymas, profilaktika. In [interaktyvus]. 2021. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/111020>.
16. MUNZER, T.G. ir kt. Differences in Parent-Toddler Interactions With Electronic Versus Print Books. In Pediatrics [interaktyvus]. 2019. Vol. 143, no. 4. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://pediatrics.aappublications.org/content/143/4/e20182012>.
17. ROLANDO, M. – ZIERHUT, M. The Ocular Surface and Tear Film and Their Dysfunction in Dry Eye Disease. In Survey of Ophthalmology [interaktyvus]. 2001. Vol. 45, p. S203–S210. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0039625700002034>.
18. SIEGENTHALER, E. ir kt. LCD vs. E-ink: An Analysis of the Reading Behavior. In Journal of Eye Movement Research [interaktyvus]. 2012. Vol. 5, no. 3. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://bop.unibe.ch/JEMR/article/view/2338>.
19. SIEGENTHALER, E. ir kt. Reading on LCD vs e-Ink displays: effects on fatigue and visual strain. In Ophthalmic and Physiological Optics [interaktyvus]. 2012. Vol. 32, no. 5, p. 367–374. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1475-1313.2012.00928.x>.
20. VELA, R.D. An Electrophysiological Assessment of Mental Fatigue during LCD versus E-Ink reading. In [interaktyvus]. 2017. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://digital.library.txstate.edu/handle/10877/8771>.
21. WAN, T. ir kt. Incomplete Blinking May Attribute to the Development of Meibomian Gland Dysfunction. In Current Eye Research [interaktyvus]. 2016. Vol. 41, no. 2, p. 179–185. [žiūrėta 2021-09-16]. . Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.3109/02713683.2015.1007211>.
22. [Interaktyvus]. 2019. [žiūrėta 2021-09-16]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/2019-01-28-stavangerio-deklaracija-ar-skaitymas-popieriuje-ir-ekrane-skiriasi/>.
