Kodėl gydytojai netaiko neurovaizdinimo metodų, kad nustatytų disleksiją?

brain inscription on cardboard box under flying paper pieces

Neurobiologinės žinios gali suteikti objektyvios informacijos, kurios negalima gauti kitais tyrimais, siekiant suprasti, kaip veikia smegenys. Atidžiau pažvelgus į neuronų struktūrą galima nustatyti vidinius procesus, kurie lemia įvairius neurologinius sutrikimus. [21] Neurovaizdinimas taip pat patvirtina arba paneigia psichologiniais duomenimis pagrįstas išvadas.[7]

Mokslininkai sutaria, kad disleksijos kilmė yra neurobiologinė ir jau daugiau nei šimtmetį atlikinėja įvairius tyrimus.[12] Sukaupta daug žinių apie skaitymo sutrikimų turinčių ir rizikos grupės vaikų neurologinius pakitimus.[2,17,20,30] Deja, kol kas smegenų skenavimu dar negalima patvirtinti ar paneigti, kad vaikas turi disleksiją. Kodėl klinikose nėra taikomi neurovaizdinimo metodai, kad būtų nustatyta disleksijos diagnozė?

person holding black and white wall decor
Photo by Anna Shvets on Pexels.com

Kelias, kurį biožymenys turi nueiti

Bet kokia medžiaga, struktūra ar procesas, kurį galima išmatuoti organizme ar jo produktuose ir kuris gali turėti įtakos ar numatyti sveikatos būklę ar ligą, vadinami biožymenimis.[24] Arba pagal kitą apibrėžimą, biožymuo – tai objektyviai išmatuota ir įvertinta savybė, rodanti normalius biologinius procesus, patogeninius procesus arba farmakologinį atsaką į terapinę intervenciją.[39] Naudingi biožymenys turi atitikti tam tikrus kriterijus: 1) tikslumas – pakankamas jautrumas ir specifiškumas; 2) paaiškinamumas – moksliškai prasmingas; 3) panaudojamumas – klinikinis praktiškumas ir naudingumas; 4) pritaikomumas – rezultatų pakartojimas įvairiose vietose ir skirtingomis sąlygomis.[43]  Iki naudojimo klinikinėje praktikoje biožymenys pereina tris įrodinėjimo etapus pagal reguliavimo rekomendacijas: tyrinėjamas, tikėtina pagrįstas ir pripažintas pagrįstu.[10]

woman coding on computer
Photo by ThisIsEngineering on Pexels.com

Kodėl joks disleksijos neurobiožymeklis nepraeina šių etapų ir nėra taikomas praktiškai?

1. Disleksija – tai ne patologinė būsena, tai gebėjimų stoka

Disleksija – tai žodžių skaitymo įgūdžių ištisinio pasiskirstymo apatinė riba, o įgūdžių skirtumai atsiranda dėl smegenų skirtumų; šia prasme disleksija yra neurobiologinis, kaip ir bet kuris kitas įgūdžių, gebėjimų, polinkių, požiūrio ir pan., skirtumas.[8] Tai patvirtina ir tyrimai, kuriuose lyginamos skirtingus skaitymo įgūdžius turinčios žmonių grupės (žr. apžvalgas [5,22,31]]).

Tačiau tyrimai patvirtina, kad žmonių, kurie turi skirtingų įgūdžių, smegenys skiriasi, pavyzdžiui, jei jie moka groti[37], vairuoti[19] ir kt. Smegenų skirtumai neišvengiami visada, kai yra įgūdžių skirtumai.[28] Vieni vaikai puikiai žaidžia šachmatais dar būdami maži, o kiti net po daugelio metų treniravimosi jais žaisti nesugeba. Taip yra todėl, kad paveldime tam tikras savybes arba smegenų struktūras, kurios mums padeda arba apsunkina išvystyti vieną ar kitą gebėjimą.[9,27,41]

abstract accuracy accurate aim
Photo by Pixabay on Pexels.com

Skaitymas yra ne įgimtas gebėjimas, o įgūdis, kurio reikia išmokti, ir kuris yra susijęs su kultūriniu reiškiniu, t. y. rašto sistema. Tai yra labai svarbus gebėjimas, leidžiantis funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja rašytinis žodis. Skaitymas yra asmens gebėjimo mokytis akademinėje aplinkoje pagrindas ir yra labai svarbus siekiant profesinės sėkmės[4,34]. Raštingumas ne tik yra esminis mokymosi ir įsidarbinimo galimybių veiksnys, bet ir geri raštingumo įgūdžiai reikalingi norint valdyti savo sveikatą, išlikti socialiai aktyviam, priimti informacija pagrįstus sprendimus ir dalyvauti politinėje veikloje[35]. Todėl raštingumas laikomas svarbiausiu gyvenimo įgūdžiu, o Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje jis paskelbtas pagrindine žmogaus teise[1,3]Todėl sklandus skaitymas laikomas itin svarbiu, norint pasiekti socialinės ir ekonominės sėkmės mūsų žinių visuomenėje.

Taigi akivaizdu, kad disleksijos sutrikimas riboja žmogaus galimybes išnaudoti savo galimybes, nes sutrikdo pagrindinį gebėjimą funkcionuoti mūsų visuomenėje. Būtent šie aspektai išryškina skaitymo sutrikimų svarbą.[18,29] Neuromoksliniu požiūriu disleksiją turinčių žmonių smegenys stipriai nesiskiria nuo jos neturinčių, kaip kad, pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga, kuomet galima matyti ženklius pažeidimus[26]

photo of doctor doing a test on his patient
Photo by MART PRODUCTION on Pexels.com

2. Tyrimai brangūs ir sudėtingi

Neurobiologinių tyrimų kaina ir sudėtingumas lemia, kad juose gali dalyvauti mažos apimties imtys (t. y. netinka dideliam dalyvių skaičiui). Daug efektyviau įvertinti, ar lengviau prieinami ir pigesni neuropsichologiniai testai koreliuoja su smegenų tyrimų rezultatais, t. y. ar jie patikimai parodo  smegenų skirtumus.[6,14,40]

Pagrindiniai naudojami testai, kurie koreliuoja su pakitimais smegenyse esant disleksijai[15,23,42]:

  • Fonologinio suvokimo testai (angl. Phonological awareness) – įvertinamos žodžių garsinių struktūrų ir gebėjimų jas valdyti žinios.[38]
  • Greitas automatizuotas įvardinimas (angl. Rapid automatized naming, RAN) – vertinamas greitis, kaip greitai garsiai įvardinami objektai, vaizdai, spalvos, simboliai, kt.[40]
  • Skaitymo sklandumo (angl. Reading Fluency) vertinimas – paprastai matuojamas teisingai suprastų žodžių ar sakinių skaičiumi per tam tikrą laiką.[32]
photo of woman and boy looking at imac
Photo by Julia M Cameron on Pexels.com

Taigi, remdamiesi moksliniais tyrimais, galime disleksiją patikimai, greitai ir nebrangiai diagnozuoti ir be smegenų vaizdinimo metodų.[36] Juolab kad smegenų tyrimo metodai dažnai nėra malonūs. Pavyzdžiui, atliekant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) vaikas patalpinamas į didelį triukšmą skleidžiančią, siauro vamzdžio formos patalpą, kurioje turi gulėti ir nejudėti.[11,33] Atliekant elektroencefalografijos (EEG) tyrimą vaikas taip pat turi nejudėti, nes net mirksėjimas iškreipia signalą. Be to, tyrimas sudėtingas, jam ilgai ruošiamasi, nedaromos pertraukos nueiti į tualetą, nes kiekvienas elektrodas turi liestis su galvos odos paviršiumi.[16] Todėl tyrimuose visada lyginamos žmonių grupės: (1) suvidurkinti vienos grupės signalai sumažina nuokrypius, atsiradusius dėl judesių, (2) tik lygindami grupes galime išryškinti tokius subtilius smegenų skirtumus, kurie parodo disleksiją.[13,25]

Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt

white ceramic teacup with saucer near two books above gray floral textile
Photo by Thought Catalog on Pexels.com

Šaltiniai:

  • 1.  ASSEMBLY, U.G. Convention on the Rights of the Child. In United Nations, Treaty Series . 1989. Vol. 1577, no. 3, p. 1–23. .
  • 2.  BARQUERO, L.A. ir kt. Neuroimaging of reading intervention: a systematic review and activation likelihood estimate meta-analysis. In PloS One . 2014. Vol. 9, no. 1, p. e83668. .
  • 3.  BURNETT, N. Education for all: Literacy for life. . [s.l.]: United Nations Educational, 2005. ISBN 92-3-104008-1.
  • 4.  DE BEER, J. ir kt. Factors influencing work participation of adults with developmental dyslexia: a systematic review. In BMC public health . 2014. Vol. 14, no. 1, p. 1–22. .
  • 5.  D’MELLO, A.M. – GABRIELI, J.D. Cognitive neuroscience of dyslexia. In Language, speech, and hearing services in schools . 2018. Vol. 49, no. 4, p. 798–809. .
  • 6.  ECKERT, M.A. ir kt. Anatomical correlates of dyslexia: frontal and cerebellar findings. In Brain . 2003. Vol. 126, no. 2, p. 482–494. .
  • 7.  FIEZ, J.A. Reading, Neural Basis of. In SMELSER, N.J. – BALTES, P.B.Sud. International Encyclopedia of the Social & Behavioral Sciences [interaktyvus]. Oxford: Pergamon, 2001. p. 12791–12797. [žiūrėta 2021-09-29]. ISBN 978-0-08-043076-8Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B0080430767035099>.
  • 8.  FRAGA GONZÁLEZ, G. ir kt. Dyslexia as a neurodevelopmental disorder and what makes it different from a chess disorder. In Brain sciences . 2018. Vol. 8, no. 10, p. 189. .
  • 9.  GIALLUISI, A. ir kt. Genome-wide association study reveals new insights into the heritability and genetic correlates of developmental dyslexia. In Molecular Psychiatry [interaktyvus]. 2021. Vol. 26, no. 7, p. 3004–3017. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.nature.com/articles/s41380-020-00898-x>.
  • 10.  GOODSAID, F. – FRUEH, F. Biomarker qualification pilot process at the US Food and Drug Administration. In The AAPS Journal [interaktyvus]. 2007. Vol. 9, no. 1, p. E105–E108. [žiūrėta 2021-10-08]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2751298/>.
  • 11.  HAVSTEEN, I. ir kt. Are Movement Artifacts in Magnetic Resonance Imaging a Real Problem?—A Narrative Review. In Frontiers in Neurology [interaktyvus]. 2017. Vol. 8, p. 232. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5447676/>.
  • 12.  HINSHELWOOD, J. CONGENITAL WORD-BLINDNESS. In The Lancet [interaktyvus]. 1900. Vol. 155, no. 4004, p. 1506–1508. [žiūrėta 2021-10-08]. . Prieiga per internetą: <https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(01)99645-X/fulltext>.
  • 13.  JIANG, X. ir kt. Removal of Artifacts from EEG Signals: A Review. In Sensors (Basel, Switzerland) [interaktyvus]. 2019. Vol. 19, no. 5, p. 987. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6427454/>.
  • 14.  KINSBOURNE, M. ir kt. Neuropsychological deficits in adults with dyslexia. In Developmental Medicine & Child Neurology . 1991. Vol. 33, no. 9, p. 763–775. .
  • 15.  LANDERL, K. ir kt. Phonological awareness and rapid automatized naming as longitudinal predictors of reading in five alphabetic orthographies with varying degrees of consistency. In Scientific Studies of Reading . 2019. Vol. 23, no. 3, p. 220–234. .
  • 16.  LIGHT, G.A. ir kt. Electroencephalography (EEG) and Event-Related Potentials (ERP’s) with Human Participants. In Current protocols in neuroscience / editorial board, Jacqueline N. Crawley … [et al.] [interaktyvus]. 2010. Vol. CHAPTER, p. Unit-6.2524. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2909037/>.
  • 17.  LINKERSDÖRFER, J. ir kt. Grey matter alterations co-localize with functional abnormalities in developmental dyslexia: an ALE meta-analysis. In PloS One . 2012. Vol. 7, no. 8, p. e43122. .
  • 18.  LOPES, J. Biologising reading problems: the specific case of dyslexia. In Contemporary Social Science . 2012. Vol. 7, no. 2, p. 215–229. .
  • 19.  MAGUIRE, E.A. ir kt. Navigation-related structural change in the hippocampi of taxi drivers. In Proceedings of the National Academy of Sciences . 2000. Vol. 97, no. 8, p. 4398–4403. .
  • 20.  MOREAU, D. ir kt. No evidence for systematic white matter correlates of dyslexia: An Activation Likelihood Estimation meta-analysis. In Brain Research . 2018. Vol. 1683, p. 36–47. .
  • 21.  MUNZER, T. ir kt. Dyslexia: neurobiology, clinical features, evaluation and management. In Translational Pediatrics [interaktyvus]. 2020. Vol. 9, no. Suppl 1, p. S36–S45. [žiūrėta 2021-09-29]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7082242/>.
  • 22.  NORTON, E.S. ir kt. Neurobiology of dyslexia. In Current Opinion in Neurobiology [interaktyvus]. 2015. Vol. 30, p. 73–78. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959438814001950>.
  • 23.  NORTON, E.S. ir kt. Neurobiology of dyslexia. In Current Opinion in Neurobiology [interaktyvus]. 2015. Vol. 30, p. 73–78. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959438814001950>.
  • 24.  ORGANIZATION, W.H. Biomarkers in Risk Assessment: Validity and Vlidation-Environmental Health Criteria 222. . 2001. ISBN 92-4-157222-1.
  • 25.  PERERA, H. ir kt. Review of EEG-based pattern classification frameworks for dyslexia. In Brain Informatics [interaktyvus]. 2018. Vol. 5, no. 2, p. 4. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1186/s40708-018-0079-9>.

  • 26.  PERL, D.P. Neuropathology of Alzheimer’s Disease. In The Mount Sinai Journal of Medicine, New York [interaktyvus]. 2010. Vol. 77, no. 1, p. 32–42. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2918894/>.
  • 27.  PIFFER, D. – HUR, Y.-M. Heritability of Creative Achievement. In Creativity Research Journal [interaktyvus]. 2014. Vol. 26, no. 2, p. 151–157. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1080/10400419.2014.901068>.
  • 28.  PROTOPAPAS, A. – PARRILA, R. Is dyslexia a brain disorder? In Brain sciences . 2018. Vol. 8, no. 4, p. 61. .
  • 29.  PROTOPAPAS, A. – PARRILA, R. Is Dyslexia a Brain Disorder? In Brain Sciences [interaktyvus]. 2018. Vol. 8, no. 4, p. 61. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5924397/>.
  • 30.  RAMUS, F. ir kt. Neuroanatomy of developmental dyslexia: Pitfalls and promise. In Neuroscience and Biobehavioral Reviews . 2018. Vol. 84, p. 434–452. .
  • 31.  RASCHLE, N.M. ir kt. Structural brain alterations associated with dyslexia predate reading onset. In Neuroimage . 2011. Vol. 57, no. 3, p. 742–749. .
  • 32.  RASINSKI, T.V. Assessing Reading Fluency [interaktyvus]. . [s.l.]: Pacific Resources for Education and Learning (PREL), 2004. .
  • 33.  RAVICZ, M.E. ir kt. Acoustic noise during functional magnetic resonance imaging. In The Journal of the Acoustical Society of America [interaktyvus]. 2000. Vol. 108, no. 4, p. 1683–1696. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2270941/>.
  • 34.  RESCHLY, A.L. Reading and school completion: Critical connections and Matthew effects. In Reading & Writing Quarterly . 2010. Vol. 26, no. 1, p. 67–90. .
  • 35.  SANCHEZ MORETTI, G.A. – FRANDELL, T. Literacy from a Right to Education Perspective. . [s.l.]: Paris: UNESCO. Retrieved from https://www. right-toeducation. org/sites …, 2013. .
  • 36.  SANFILIPPO, J. ir kt. Reintroducing dyslexia: early identification and implications for pediatric practice. In Pediatrics . 2020. Vol. 146, no. 1. .
  • 37.  SCHLAUG, G. ir kt. Effects of music training on the child’s brain and cognitive development. In Annals-New York Academy of Sciences . 2005. Vol. 1060, p. 219. .
  • 38.  SODORO, J. ir kt. Assessment of Phonological Awareness: Review of Methods and Tools. In Educational Psychology Review [interaktyvus]. 2002. Vol. 14, no. 3, p. 223–260. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.jstor.org/stable/23363548>.
  • 39.  STRIMBU, K. – TAVEL, J.A. What are biomarkers? In Current Opinion in HIV and AIDS . 2010. Vol. 5, no. 6, p. 463. .
  • 40.  VANDER STAPPEN, C. ir kt. RAN training in Dyslexia: behavioral and brain correlates. In Neuropsychologia . 2020. Vol. 146, p. 107566. .
  • 41.  VINKHUYZEN, A.A.E. ir kt. The Heritability of Aptitude and Exceptional Talent Across Different Domains in Adolescents and Young Adults. In Behavior Genetics [interaktyvus]. 2009. Vol. 39, no. 4, p. 380–392. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2688647/>.
  • 42.  WOLFF, U. RAN as a predictor of reading skills, and vice versa: results from a randomised reading intervention. In Annals of Dyslexia [interaktyvus]. 2014. Vol. 64, no. 2, p. 151–165. [žiūrėta 2021-10-13]. . Prieiga per internetą: <http://link.springer.com/10.1007/s11881-014-0091-6>.
  • 43.  WOO, C.-W. – WAGER, T.D. Neuroimaging-based biomarker discovery and validation. In Pain [interaktyvus]. 2015. Vol. 156, no. 8, p. 1379–1381. [žiūrėta 2021-10-08]. . Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4504798/>.

facebookShare on Facebook