„Niekada nežinai, ką sugebi, kol nepabandai“, – Hope Fleming

Perskaičiusi Hope Fleming istoriją, supratau, kad ši jos frazė gali būti reikšminga kiekvienam iš mūsų. Juk išties, kol nepabandai, nežinai, kas tau sekasi geriausia. Ne visi galime groti pianinu ar rašyti knygas, tačiau ieškoti savęs, bandyti ir atrasti, ką sugebi geriausiai – visada galime!

 H. Fleming istorija – tai vienas tų pavyzdžių, kaip disleksiją turintis jaunas žmogus, ieškodamas ir analizuodamas savo galimybes, atranda gyvenimo kelią.

Nuo mažų dienų, H. Fleminig entuziastingai siekė būti matoma ir pripažinta. Mokydamasi mažo miestelio mokykloje stengėsi, kad įvertinimas už atliktus darbus būtų aukščiausias. Tačiau augant pastebėjo, kad jos ir klasės draugų mokymosi stilius skiriasi.

„Buvau tikra, kad mokytis geriau nei aš jie nesugebės ir daugiau nepasieks. Bet atrodė, kad jiems viskas sekasi lengviau, kad jiems reikia mažiau pastangų“, – prisimena H. Fleming.

6-oje klasėje mokymosi stiliaus skirtumai pasijuto dar ryškiau ir ypač matematikos pamokose. Mokytojai pateikus uždavinius, kol H. Fleming užsirašydavo sąlygą, jos klasės draugai jau keldavo rankas ir sakydavo teisingus atsakymus.

„Kad ir kaip stengiausi, bet atsilikimas buvo aiškiai juntamas. Tad nespėjusi išspręsti uždavinio, kartu su visais keldavau ranką, vildamasi, kad manęs nepaklaus. Pirmą kartą gyvenime jaučiausi kvaila ir labai stengiausi, kad mano klasės draugai apie mane taip negalvotų“, – dalinasi prisiminimais H. Fleming.

Dešimtoje klasėje H. Fleming pradėjo mokytis prestižinėje internatinėje mokykloje. „Mano tėtis ateidamas pažadinti į mokyklą, dažnai rasdavo mane apsuptą knygų, nes nepaisant visų pastangų atlikti paskirtus namų darbus, aš užmigdavau“, – pasakoja H. Fleming. Atotrūkis tarp jos ir klasės mokinių pasijudo dar labiau. Sunkiai sekėsi ne tik matematika, bet ir kiti dalykai.

Andrea Piacquadio nuotrauka iš pexel.com

Stebėdama savo mokymąsi, informacijos apdorojimo greitį ir mokymosi rezultatų vertinimą (nuo aukščiausio įvertinimo, iki tik vidutiniškai) H. Fleming pastebėjo dėmesio trūkumo sutrikimo požymius. Pradžioje šeima manė, kad naujosios mokyklos mokymosi programa yra aukštesnio lygio nei ankstesnės. Tačiau vėliau, broliui atliekant mokymosi sutrikimų testą, buvo nutarta šį testą atlikti ir H. Fleming.

„Nustačius disleksiją, man palengvėjo. Pirmą kartą po ilgo laiko pradėjau tikėti, kad gaunant papildomo laiko užduotims išspręsti, galėsiu jas atlikti gerai, o taip pat galėsiu konkuruoti su bendraamžiais“, – rašo H. Fleming.

Pixabay nuotrauka iš pexel.com

Tačiau supratimas, kas yra disleksija ir ką reiškia ją turėti, ženkliai skyrėsi nuo jos supratimo. Kaip ji pati sako: „Aš nerašiau B vietoj D, o tai, mano manymu, padaro disleksiją turintys žmonės. Man tiesiog reikėjo daugiau laiko namų darbams atlikti.“

 „Prieš nustatant sutrikimą, namų darbų atlikimas kėlė nemažai problemų. Iš nors norėdavau juos atlikti, dažnai atidėliodavau. Pradėjusi ruošti namų darbus, sunerimdavau, kad užtruksiu ilgiau nei turėčiau. Pradėdavau nerimauti, tad stengdavausi visai nepradėti užduočių. Nustačius disleksiją, man pasakė, kad toks elgesys žmonių esančių mano situacijoje, nėra neįprastas“, – prisimena H. Fleming.

Pranešus mokyklai apie H. Fleming turimą sutrikimą, jai buvo taikoma kitokia mokymosi metodika. Žinojimas, kad turi disleksiją, papildomo laiko suteikimas sprendžiant įvairias užduotis, testus ir laikant egzaminus padėjo jai atsipalaiduoti, patikėti savimi, todėl mokymosi rezultatai pagerėjo.

2009 metais Hope Fleming baigė ispanų kalbos specialybę Bates koledže (Luistonas, JAV). Šiuo metu sėkmingai kyla karjeros laiptais dirbdama finansų srityje Bostone (JAV).

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi. Skirtingai ieškome ir renkamės savo kelią. Perskaičius ir apžvelgus nemažai straipsnių apie žmones turinčius disleksiją, radau įvairių nuomonių.

Vieni teigia, kad mokytis būtų buvę lengviau, jei disleksiją būtų jiems nustatyta ankstyvame amžiuje, kiti – sunkias patirtis priima, kaip kelią, kuriuo eidami jie tapo stipresniais. H. Fleming mano, kad jei disleksija jai būtų nustatyta ankstyvame amžiuje, ji būtų praradusi dvi galimybes, kurios tapo jos džiaugsmu, pasididžiavimu ir pomėgiu – ispanų ir lotynų kalbas. Turint disleksiją (Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose), vaikams keliami visai kitokie užsienio kalbų reikalavimai.

Bandykite, ieškokite ir skatinkite savo vaikus atrasti savo kelią ir tobulėti, nes, kaip sako Hope Fleming: „ Niekada nežinai, ką sugebi, kol nepabandai!“

Daugiau informacijos:

Success stories

http://dyslexia.yale.edu/success-stories/ [žiūrėta 2022-03-04]

My dyslexia diagnosis

https://dyslexia.yale.edu/resources/dyslexic-kids-adults/stories-from-dyslexics/my-dyslexia-diagnosis/ [žiūrėta 2022-03-04]