Tipiniams žmonėms sunku suprasti, kaip jaučiasi disleksiją turintis žmogus. Neseniai su kolege vedant mokymus bibliotekininkams prie mūsų priėjo moteris, kuri 30-imt metų buvo pradinių klasių mokytoja. Susijaudinusi ir susigraudinus ji pasidalino savo išgyvenimais: „Tik dabar supratau, kaip jaučiasi disleksiją turintis vaikas, kaip jis mato tekstą… O juk man atrodydavo, kad jei vaikas blogai skaito, rašo ar jei jam sunku susikaupti, – jis tinginys! Per tiek metų savo nežinojimu galėjau pakenkti ne vienam vaikui!“
Šis prisipažinimas labai sujaudino, tad pradėjau ieškoti istorijų, kuriose disleksiją turintys mokiniai dalinasi savo kasdienybe. Skaitant aprašymus, daugelis iššūkių kartojasi, tad pasiremdama jų pasakojimais apžvelgsiu vieno mokinio, tarkime Dominyko, dieną.
Rytas
Kiekvieno žmogaus rytas prasideda skirtingai, ne išimtis ir disleksiją turinčio vaiko. Vis dėlto vienas bendras, didžiosios daugumos tokių vaikų bruožas – nenoras keltis, nes reikia eiti į mokyklą.
Dominykui nusiprausti ir apsirengti prireikia daugiau laiko nei tipiniam moksleiviui. Knygų ir sąsiuvinių susidėjimas – taip pat nemenkas iššūkis, nes jie išmėtyti visame kambaryje. Vien pagalvojus apie mokyklą Dominyką sukausto baimė, nes ne vienerius metus girdi komentarus apie tai, koks lėtas ir sunkus jo skaitymas. Prieš keletą dienų jam buvo leista likti namuose „dėl pilvo skausmo“, tad šiandien jam ir vėl norisi likti ir be streso praleisti dieną. Bet…
Išėjęs pro duris Dominykas vėl turi grįžti atgal, nes pamiršo telefoną. Apimtas panikos, nes vėluoja, lėkdamas laiptais užkliūva už pusiau neužrištų batų raištelių. Pavėluoja į autobusą… ir, žinoma, į pamokas.
Disleksijos keliami iššūkiai: vengimas lankyti mokyklą, savigarbos ir pasitikėjimo stoka.
Mokykloje
Pirmoji pamoka – gamtos mokslai. Visą dėmesį Dominykas skiria užrašų kopijavimui nuo lentos, kol mokytojas jų nenuvalė. Teksto rašymas jam kelia stresą, ypač jei reikia suprasti sutrumpintus žodžius. O išgirsti ir suprasti, ką mokytojas dėsto, nelabai pavyksta. Dėl skaitymo ir rašybos problemų jam taip pat sunku dalyvauti ir nagrinėjant temą.
Kita pamoka – istorija. Dominykas namuose bandė baigti namų darbus, bet skaitymas užėmė tiek daug laiko ir pastangų, kad jis sugebėjo įveikti tik keletą pastraipų. Įdėtos pastangos skaitant kiekvieną sakinį ir bandant suvokti, kas parašyta, kas kartą kelia stresą, tad suprasti, kaip tie sakiniai išvis susiję tarpusavyje, jam darosi dar sunkiau.
Trečia pamoka – gimtoji kalba, kurios užduotis – teksto suvokimas. Vieną kartą perskaitęs Dominykas nelabai supranta, apie ką tekstas. Pakartotinas skaitymas užima nemažai laiko, o įsisavintos informacijos kiekis labai nedidelis. Daug laiko, mažai supratimo ir nuolatinis stresas, kaip viską suspėti, nes dauguma klasės draugų jau atsakinėja į klausimus.
Daug kartų perskaičius ištrauką suvokimas ir teksto prisiminimas gerėja. Šiek tiek atsiranda pasitikėjimo. Na, o tada naujas iššūkis… Atsakinėdamas į klausimus su keliomis atsakymo galimybėmis Dominykas supranta, kad tinka du, o kai kuriuose ir trys variantai. Viltis, kad pavyks teisingai atsakyti, žlunga, motyvacija ir koncentracija prastėja, nes buvo įdėta daug pastangų, o rezultatas menkas. Ir dar kartą Dominykas nusivildamas savimi supranta, kad jam nepavyks suvokti ir įsisavinti teksto… ir jis pratimo vėl neatliks.
Pietų pertrauka. Kol visi vaikai ilsisi, valgo, bendrauja ar žaidžia žaidimus lauke, Dominykas atsipalaiduoti neturi kada. Tuo metu jis ruošia namų darbus arba laksto po miestelį bandydamas susitikti su mokytojais, kurie galėtų jam suteikti papildomos pagalbos. Šiandien jis ieško atvirukų prancūzų pamokos testui. Vis skaito ir skaito bandydamas išsirinkti tinkamą, bet kažkodėl vis tiek atrodo, kad šiuos žodžius mato pirmą kartą. Kankinamas nerimo Dominykas bando suprasti, kodėl šie žodžiai jam niekaip „neprilimpa“.
Po pietų pertraukos – matematikos pamoka. Dominykui ji puikiai sekasi, išskyrus žodinius uždavinius. Juos reikia skaityti ir skaityti, dėl to jam sunku atsiminti detales ir nuspręsti, ką su jomis daryti. Šiandien – matematikos testas, kurį Dominykas baigia vienas iš paskutiniųjų ir spėja atsakyti net į šešis iš dešimties klausimų. Jis patenkintas savo pastangomis, nes nebandė atsakinėti į visus klausimus, o sutelkė dėmesį tik į kai kuriuos ir juos išsamiai atsakė.
Paskutinė pamoka – choras. Tai vienintelis dalykas, kurį Dominykas mėgsta mokykloje. Nors skaityti natas sekasi sunkiau, bet ji klausydamas kūrinių jis puikiai jas išmoksta. O ką jau bekalbėti, kai visi giria, koks nuostabus jo balsas! Vis dėlto mintis, kad jam reikės lankyti dar vieną papildomą pamoką, neleidžia atsipalaiduoti. Dominyko tvarkaraštyje nebelieka vietos pasirenkamam dalykui – jo mėgstamiausiam chorui, be kurio mokyklos lankymas tampa neįveikiama kančia.
Disleksijos keliami iššūkiai: nerimas, skaitymo supratimas, rašyba ir užrašų darymas, informacijos išsaugojimas ilgą laiką, kad galėtum ja pasinaudoti, žodžių atpažinimas ir žodyno formavimas, užsienio kalbos mokymasis, dekodavimas, socialinės problemos.
Vakaras
Grįžęs namo Dominykas sėda vakarieniauti. Nerimas dėl daugybės namų darbų neleidžia atsipalaiduoti, nuotaikos kalbėtis taip pat nėra, o dar ir močiutė nuolat klausinėja, kaip sekėsi mokykloje, ir ragina baigti rašyti rašinį. Jo rašyba tokia bloga, kad kartais ir automatinio taisymo programa negali suprasti, ką jis nori pasakyti. Rasti pačiam klaidas sunku, tad reikia prašyti močiutės. Ji stengiasi padėti, bet jai vis atrodo, kad Dominykas per mažai stengiasi ir kartais mano, kad jis tiesiog tingi. Nors namų darbai ne visai padaryti, bet laikrodžio rodyklė priartėja prie vidurnakčio. Dominykas nutaria, kad baigs juos atsikėlęs anksti ryte arba mokykloje per pietų pertrauką.
Vidurnaktis
Pagrindinis Dominyko būdas „pabėgti“ nuo disleksijos – vaizdo žaidimai. Ir nors jau labai vėlu, bet jam reikia atsipalaiduoti, nes ryt laukia dar viena ilga ir sunki diena.
Disleksijos keliami iššūkiai: bendras stresas dėl mokyklos.
Kartais žmonės klaidingai supranta disleksiją, pavyzdžiui, galvodami, kad vaikams tereikia labiau pasistengti. Vis dėlto iš disleksijos neišaugama, o su ja susijusios problemos gali turėti įtakos ne tik elgesiui mokykloje ar namuose, bet ir ateityje mokantis ar dirbant. Ši istorija sudėta iš keleto vaikų, turinčių disleksiją, pasakojimų apie jų „eilinę“ dieną.
Suprasdami, palaikydami, atstovaudami disleksiją turinčius vaikus galime jiems padėti ne tik sumažinti nerimą ir stresą, bet ir įgyti pasitikėjimą bei išmokyti patiems save atstovauti.
Daugiau informacijos:
A day in the life of a child with dyslexia
https://www.understood.org/en/articles/a-day-in-the-life-of-a-child-with-dyslexia [žiūrėta 2023-05-18]
A day in my dyslexic life
https://blog.dyslexia.com/day-in-my-dyslexic-life/ [žiūrėta 2023-05-18]
A day life: What is a day life with dyslexia like?
http://dyslexia-awareness.com/a_daily_life.html [žiūrėta 2023-05-18]
A normal dyslexic day
https://learningally.org/Blog/a-normal-dyslexic-day [žiūrėta 2023-05-18]
