Įprastos skaitymo sutrikimų įveikos strategijos remiasi edukaciniais metodais ir psichologiniu konsultavimu. Nors šie metodai yra vyraujantys, pastaruoju metu daugėja tėvų, besidominčių kitokiais, alternatyviais terapiniais metodais.
Kas yra papildomi ir alternatyvūs terapiniai metodai?

Alternatyvūs terapiniai metodus galima apibrėžti kaip bet kokią veiklą, kuria siekiama pasiekti gydomąjį poveikį, tačiau neturinčią biologinio pagrindimo ir kuri yra neišbandyta, nepatikrinta arba yra įrodyta, kad ji neveiksminga (bet vis tiek taikoma praktikoje).
Alternatyviems terapiniams metodams priskiriami:
- tradicinė alternatyvi medicina (pvz. akupunktūra, homeopatija, rytietiškos praktikos);
- kūno terapija (pvz. chiropraktikos, kūno judesio terapijos, joga);
- mityba (speciali dieta ir vaistažolės, maisto papildai);
- proto būsenų keitimo metodai (pvz. hipnozė, biogrįžtamasis ryšys, meditacija);
- sensorinė terapija (meno, muzikos, šokio ir kt.);
- išorinės energijos naudojimas (pvz. reiki, elektromagnetinė terapija).

Du dalykai, kuriuos visi tėvai turėtų žinoti apie papildomus ir alternatyvių terapijų metodus:
- Kai kurie iš jų yra labai naudingi.
Kai kurios iš alternatyvių terapijų egzistuoja jau tūkstančius metų ir jų efektyvumas patvirtinamas šiuolaikiniais tyrimų metodais. Pavyzdžiui, įrodyta, kad sąmoningumu pagrįstos praktikos (joga, meditacija) ar kai kurios vaistažolės (jonažolė, valerijonų šaknys) gali būti naudingos mažinant stresą. Todėl šias papildomas priemones pagrįstai gali rekomenduoti ir terapeutai, taikantys įprastus metodus. - Dauguma jų yra blogai reguliuojami.
Tam, kad vaistas būtų licencijuotas, jis turi būti nuodugniai išbandytas. To negalima pasakyti apie vaistažoles ar alternatyvių terapijų metodus.

Alternatyviems metodams stinga efektyvumą įrodančių aukštos kokybės tyrimų
Norint sukaupti žinias apie terapijos saugumą, būtina nuolat stebėti jos nepageidaujamus reiškinius. Kadangi į alternatyvių terapijų poveikio stebėjimą dažnai neįtraukiami sveikatos priežiūros specialistai, šių metodų sukeliamas šalutinis poveikis dažnai lieka nepastebėtas ir neišnagrinėtas. Nauji tyrimai rodo, kad daugelis papildomų ir alternatyvių priemonių gali turėti reikšmingą šalutinį poveikį jei taikomos netinkamai arba veikia tik placebo principu.
Tuo tarpu vakarų medicina turi nuolatinę savo taikomų metodų tikrinimo tradiciją (atlieka aukštos kokybės tyrimus, kad įsitikintų, jog metodai veikia ir yra saugūs) bei turi infrastruktūrą, palaikančią šią tradiciją.
Kokie yra aukštos kokybės tyrimų požymiai?

• Objektyvumas: tyrimai atliekami lyginant eksperimentines sąlygas su kontrolinėmis, ir asmuo, kuris atlieka tyrimą, nėra suinteresuotas gauti teigiamus rezultatus;
• tyrimas sukurtas taip, kad bet koks veiklos pagerėjimas būtų siejamas su eksperimentine intervencija, o ne su kitomis įtakomis (pvz., natūraliu augimu ir vystymusi);
• tyrime naudojamos aukštos kokybės metodikos ir atitinkamos panašiems tyrimams įprastai taikomos priemonės;
• pateikiama įrodymų, kad eksperimentas buvo iš tikrųjų įgyvendintas taip, kaip buvo numatyta;
• tyrimo rezultatai skelbiami patikimuose moksliniuose žurnaluose ar kituose aukšto lygio leidiniuose.
Be aukštos kokybės tyrimų, įprastai norint turėti sveikatos priežiūros specialisto licenciją, reikia baigti akredituotą programą ir nuolat palaikyti kompetenciją. Tai nebūtinai taikoma asmenims, praktikuojantiems alternatyvią mediciną. Ir nors yra keletas licencijavimo ir akreditavimo būdų, jų reguliavimo kokybė nėra užtikrinama visapusiškai.
Skeptiškai vertinkite teiginius, kai gydymo įstaiga nusiteikusi kategoriškai prieš įprastus terapinius metodus ir technologinį jų gerinimą. Sveikatos priežiūros specialistai nekantriai laukia naujų mokslinių žinių ir efektyvesnių terapinių metodų. Jie neturi pagrindo priešintis naujiems požiūriams.
Apskritai, būkite budrūs dėl bet kokio metodo, kuris apibūdinamas kaip stebinantis, stebuklingas ar ypatingai efektyvus. Sveikatos priežiūros specialistai tokių žodžių nevartoja. Jie taip pat nesigiria didžiuliu pacientų, kuriuos jiems teko gydyti, skaičiumi. Nepasikliaukite žmonių, kurie sako, kad jiems padėjo produktas ar gydymas, atsiliepimais. Entuziazmas nepakeičia mokslinių įrodymų, o sveikatos specialistai įprastai neprašo savo pacientų asmeninių istorijų paskelbimo.
Alternatyvių terapinių metodų keliamos rizikos kritiškas vertinimas

Kaip ir renkantis įprastus metodus, renkantis alternatyvius, reikia apsvarstyti daugybę aspektų ir rasti pusiausvyrą tarp numanomos žalos (pvz. šalutinių poveikių, išnaudotų finansinių ir psichologinių resursų) ir naudos.
Svarbu būti tikriems, kad tai, ką darote, yra reikalinga jūsų vaikui bei netrukdys kitų, įrodymais pagrįstų priemonių taikymui. Pavyzdžiui, jonažolė, kuri vartojama mažinti stresą, gali sąveikauti su paskirtais vaistais. Todėl prieš pradėdami taikyti papildomą ir (ar) alternatyvią terapiją savo vaikui, atlikite namų darbus ir pasikalbėkite su sveikatos priežiūros specialistais.
Alternatyvūs terapiniai metodai gali turėti šalutinį poveikį

Daugeliu atvejų nepageidaujamus reiškinius sukelia įprastos terapijos atidėjimas, sustabdymas, pakeitimas arba neteisinga alternatyvaus metodo terapeuto diagnozė. Pranešimai apie šiuos netiesioginius nepageidaujamus reiškinius siejami su begale skirtingų metodų. Todėl alternatyvios medicinos praktikai turėtų būti informuoti, kad nepaisant taikomos papildomos terapijos, jūs niekada neatidėsite, nenutrauksite ar nepakeisite įprastų edukacinių, psichologinių, medicininių metodų nepasitarę su specialistais.
Tiesioginis nepageidaujamas poveikis dažnai pasireiškia , kai gydymo būdai yra maisto papildai, vitaminai, žolelės bei procedūros manipuliuojant galva ir kaklu. Papildai, vitaminai ir žolelės gali sukelti intoksikaciją ir hipotiroidizmą ar net organų nepakankamumą. Didesnę riziką patirti žalą turi maži vaikai, kurių medžiagų apykaita ir organų veikla yra ir mažiau tolerantiška lyginant su suaugusiųjų.
Placebo ir kiti efektai nepriklausantys nuo terapijos poveikio

Svarbu atsiminti, kad gali pasireikšti subjektyvus terapijos poveikis, nesusijęs su jos veiksmingumu. Vaikai, turintys specifinių mokymosi sunkumų, išsiugdo naujus įgūdžius gana greitai, po to seka konsolidacijos laikotarpiai. Tokie, natūraliai vykstantys procesai, kai vaikas gauna bet kokią naują informaciją, neturėtų būti priskiriami tam tikro metodo poveikiui.
Su terapijos poveikiu nesusiję pokyčiai gali pasireikšti taip pat dėl kitų, psichologinių efektų:
- placebo poveikio, kai asmuo patiria pokyčių vien todėl, kad mano, jog metodas veikia;
- Hawthorne’o efekto, kai asmenys modifikuoja savo elgseną dėl to, kad juos stebi;
- motyvaciją veikiančių veiksnių, kai tiriamieji palankiai reaguoja į gydymą vien todėl, kad yra dėmesio centre ir dėl to jaučiasi ypatingi.
Jei objektyvus pagerėjimas nepasiekiamas, gydymas turėtų būti nutrauktas.
Klausimai, kuriuos reikia sau užduoti prieš renkantis papildomus ir (ar) alternatyvius metodus

Yra keli svarbūs dalykai, apie kuriuos turėtumėte pagalvoti prieš pasirinkdami papildomus ar alternatyvius metodus:
1. Ar tai saugu?
Tai ypač aktualu, jei perkate vaistažoles, priemones iš užsienio tiekėjo. Labai svarbu papasakoti vaiko gydytojui apie bet kokius papildomus ar alternatyvios medicinos gydymo būdus, kuriuos naudojate, įskaitant natūralius.
2. Ar yra mokslinių įrodymų, kad tai veikia?
Įprastinė medicina yra pagrįsta įrodymais. Tiriamas vaistas ar metodas yra lyginami su kitu gydymu arba placebu kontroliuojamuose tyrimuose su atsitiktinėmis imtimis. Didžioji dalis papildomų ir alternatyvių metodų nėra pagrįsti šiuo griežtu standartu, o informacija internete dažnai grindžiama individualiomis istorijomis.
3. Kokia yra gydymo kaina?
Nors dauguma papildomos ar alternatyviosios medicinos specialistų yra žmonės, kurie nuoširdžiai ir tvirtai tiki, kad tai, ką jie siūlo, yra veiksminga ir padės jums ir jūsų vaikui, yra nemažai asmenų, kurie naudojasi kitų nelaime norėdami užsidirbti pinigų. Paklauskite savęs, ar paslaugos kaina atrodo pagrįsta. Pagalvokite apie išlaidų poveikį kitiems šeimos nariams.
Kokios priežastys nėra pakankamas pagrindas rinktis alternatyvią terapiją?

Tyrimai rodo, jog įprastinio gydymo neprieinamumas yra rečiausiai minima priežastis, dėl kurios pasirenkami alternatyvūs metodai. Deja, bet dažniausiai jų pasirinkimą lemia subjektyvios nuostatos, o ne mokslinis metodų pagrindimas:
1. Nepasitikėjimas įprastais metodais ir jų nesupratimas
Tai gali būti susiję su buvusiomis neigiamomis patirtimis arba artimos aplinkos formuojama nuomone. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su įvairiais sveikatos priežiūros specialistais ir pasidomėti apie įprastai taikomus metodus, jų mokslinį pagrindimą ir įvertinti kiek nepasitikėjimas yra paremtas jausmais, o kiek faktine informacija.
2. Noras padaryti viską, kas įmanoma
Natūralu, kad susiduriant su problema, ypač jei tai liečia vaiką, norisi ją išspręsti kuo greičiau. Tačiau bet kokios terapijos efektyvumo greitis pirmiausia yra apsprendžiamas biologinių procesų greičio.
3. Įprasti metodai yra neveiksmingi
Deja, bet tam tikrais atvejais įprasti metodai iš tiesų yra neveiksmingi. Be to, terapijos poveikis priklauso dar ir nuo įvairių faktorių, pvz.: smegenų kalbos sričių būklės, neuronų plastiškumo, vaiko psichinės būklės ir jo amžiaus. Disleksijos negalima išgydyti. Bet mes galime išmokyti vaiką su tuo gyventi įveikiant psichologinius sunkumus.
4. Pirmenybė „natūralesnėms“ intervencijoms
Gajus įsitikinimas, kad alternatyvūs metodai siūlo tik netoksiškas ir veiksmingas priemones. Ir nors kai kurių natūralių alternatyvių medžiagų ar metodų efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais, tačiau tai neįrodo visų jų veiksmingumo.
5. Bandymas įgyti kontrolės jausmą
Tėvai nori jausti autonomiją priimant sprendimus, susijusius su jų vaikų sveikata ir kartais dėl to priešinasi visuotinai priimtiems įprastiems metodams. Dėl šios priežasties kartais šeima imasi sudarinėti sutrikimų įveikos planą patys. Svarbu prisiminti, kad jeigu tai būtų veiksminga, tokios problemos ir liktų šeimoje, o joms spręsti nereikėtų specialistų.
Pabaigai
Jei planuojate pradėti alternatyvią terapiją, pirmiausia įsitikinkite, kad suprantate riziką. Nuspręskite, kokius rezultatus norite pamatyti ir kiek laiko turėtų praeiti, kol tai įvyks. Nėra greitų ir lengvų būdų įveikti konkretų mokymosi sunkumą, tačiau tradiciniai, mokslo patvirtinti metodai dažniau atneša rezultatų, o alternatyvūs metodai dažnai yra laiko ir pinigų švaistymas. Kai kurie abejotini metodai gali pakenkti fizinei ir psichologinei vaiko savijautai. Kai kurie gali turėti žalingą poveikį visai šeimai. Todėl būtina mokytis vertinti siūlomas paslaugas, terapinius metodus kritiškai.
2 dalyje pristatysime plačiausiai paplitusius alternatyvių terapijų metodus taikomus disleksijos sutrikimui.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt

Parengta pagal:
- Vos, Björn, Jan Peter Rake, and Arine Vlieger. 2021. ‘Adverse Events Associated with Pediatric Complementary and Alternative Medicine in the Netherlands: A National Surveillance Study’. European Journal of Pediatrics, March. https://doi.org/10.1007/s00431-020-03899-8.
- Lorenc, Ava, Yael Ilan-Clarke, Nicola Robinson, and Mitch Blair. 2009. ‘How Parents Choose to Use alternatyvi medicina: A Systematic Review of Theoretical Models’. BMC Complementary and Alternative Medicine 9 (1): 9. https://doi.org/10.1186/1472-6882-9-9.
- Bull, Leona. 2009. ‘Survey of Complementary and Alternative Therapies Used by Children with Specific Learning Difficulties (Dyslexia)’. International Journal of Language & Communication Disorders 44 (2): 224–35. https://doi.org/10.1080/13682820802015643.
- https://appna.org/wp-content/uploads/2018/07/Controversial-Therapies.pdf
- https://www.oraclepsychology.com.au/scientific-critiques/controversial-therapies-for-specific-learning-disorders-a-review-of-the-literature
- https://www.wcu.edu/WebFiles/LookingforaQuickFix_HANDOUT.pdf
- https://www.webmd.com/children/news/20101223/is-alternative-medicine-risky-for-kids.
- Wang C, Preisser J, Chung Y, Li K. Complementary and alternative medicine use among children with mental health issues: results from the National Health Interview Survey. BMC Complement Altern Med [Internet]. 2018 Aug 29 [cited 2021 Mar 30];18. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6116551/
- https://www.health.harvard.edu/blog/3-things-parents-should-know-about-complementary-and-alternative-medicine-2017082912337
- Jenny C, Metz JB. Medical Child Abuse and Medical Neglect. Pediatrics in Review. 2020 Feb;41(2):49–60.
