Kurdama edukaciją „Apie disleksiją paprastai“ peržvelgiau ne vieną internetinį puslapį, perskaičiau nemažai straipsnių, kuriuos savo įžvalgomis dalinasi psichologai, logopedai ar mokytojai, dirbantys su disleksiją turinčiais vaikais.
Kalbėdami apie disleksiją, dažniausiai kalbame apie ją turinčius vaikus: jų išgyvenimus, nenorą eiti į mokyklą, patyčias ir t.t. Bet mane sujaudino disleksiją turinčios mergaitės mamos parašytas straipsnis. Mama sužinojusi, kad dukra turi disleksiją, pirmiausiai informacijos ir grupių, kurios vienija tokius vaikus auginančias šeimas, pradėjo ieškoti internete. Kaip ir kiekvienas tėvas auginantis disleksiją turintį vaiką, mama stengėsi ne tik susipažinti su disleksija, bet ir surinkti kuo daugiau informacijos. Kaip ji pati rašo: „Internete radau labai daug įvairios ir skirtingos informacijos. Visi „žinovai“ rašė apie tai ko mano dukra tikrai negalės padaryti, su kokiais sunkumais ji susidurs, vietoje to, kad pateiktų informaciją, ką ji gali daryti puikiai.“
Mama taip pat dalinasi savo vidiniais išgyvenimais, kaip ji laukdama prie mokyklos vartų matydavo laimingus vaikus, išbėgančius iš mokyklos ir besigiriančius savo skaitymo ar rašymo balais, jais besididžiuojančius tėvus. Ji puikiai suprato, kad skaitymas ir rašymas – tai kasdienis jos dukros iššūkis, tad nuo pirmų dienų pradėjo ieškoti kitų dukters gabumų. Taip jos kartu atrado vaidybą, muziką ir kūrybą. Realizuodama save kitose srityse, mergaitė jaučiasi laiminga, ji atvirai visiems pasakoja, kad turi disleksiją, net didžiuojasi, ir visiškai nekreipia dėmesio, kai klasės draugai klausinėja: „Aš padariau keletą klaidų diktante, gal disleksija užkrečiama ir aš nuo tavęs užsikrėčiau? Gal tavo smegenys kitokios, gal jos kitaip veikia?“
Tačiau tokie klausimai paskatino mamą ir dukrą sukurti vaizdo įrašą, kuris padėtų kitiems vaikams, daugiau suprasti apie disleksiją. Kurdama jį mergaitė norėjo padėti tokiems pat vaikams, kaip ir ji.
Įraše mergaitė pabrėžia, kad disleksija – tai labai sunkiai tariamas žodis. Toliau ji pasakoja, kad turint disleksiją gali maišytis tokie žodžiai kaip „ten“ ir „net“. Bet dėl to nerimauti nereikia. Tiesiog reikia įdėti daugiau darbo, nes kartais smegenys nori daugiau pailsėti. Ir tikrai nėra ko gėdytis, juk vienas iš dešimties pasaulio žmonių turi disleksiją.
Nuotraukos iš en.wikipedia.org/wiki
Net tokie žymūs žmonės ją turi: pasaulyje puikiai žinomas pasakų autorius H. K. Andersenas, protingiausias pasaulyje žmogus – A. Einšteinas, žymus dailininkas – L. da Vinčis, V. Čerčilis ir net nuostabiausių animacinių filmukų autorius – V. Disnėjus. Mergaitė, taip pat pasakoja, kad kai buvo maža, tardama žodžius ji maišė raides, tad vyresni vaikai ne visada ją suprasdavo. Tačiau tai nereiškia, kad ji kitokia, tiesiog tokiems žmonėms reikia šiek tiek daugiau laiko, kad jie pasiektų tai, ką kitiems pasiekti išeina greičiau.
Ir išties, kai gimstame, niekas negali pasakyti, kuo būsime, kokiais žmonėmis užaugsime, ar kokiomis ligomis galime sirgti. Kai kas nors suserga ar turi negalią (nekalbu apie peršalimo ligas ar atsitikimus, kai žmogus rizikuodamas savo gyvybe blogai elgiasi), juk nesakome, kad jis pats dėl to kaltas ar kad jam negerai su smegenimis. Juk kiekvienas iš mūsų norime būti gudriausiu, šauniausiu ir kad mums labai sektųsi, todėl stengiamės pasiekti savo tikslą.
Taip ir disleksiją turintis žmogus. Jis tikrai nėra kažkoks kitoks – jis toks pat, kaip ir mes. Jei skaityti ar rašyti jam sekasi sunkiau, tai nereiškia, kad vėliau šis vaikas negalės tapti pasaulyje žinomu žmogumi. Tuomet mes didžiuosimės, kad mokėmės vienoje klasėje, esame pažįstami ar likome gerais draugais. Juk kiekvienas iš mūsų esame labiau gabesni kurioje nors srityje, nei mūsų draugas.
Daugiau informacijos:
A 9 years old‘s view of dyslexia [žiūrėta 2021-04-21]
How to explain Dyslexia to People You Meet
https://dyslexiaida.org/dc_june15_elevator-pitch/ [žiūrėta 2021-04-20]
A 9 years old‘s view of dyslexia. We think this is wonderfull!
https://www.helenarkell.org.uk/about-dyslexia/parents/children-talking-about-dyslexia.php [žiūrėta 2021-04-20]
