Nobelio premija ir disleksija. Jei manote, kad šį kartą pasakosiu, kad Alfredas Nobelis turėjo disleksiją, jam sunkiai sekėsi mokykloje, ar kaip turėdamas disleksiją jis išrado dinamitą – klystate. Ši apžvalga apie žmones, kuriems disleksija nesutrukdė užsiimti mėgstama veikla, siekti užsibrėžto tikslo ir net laimėti Nobelio premiją.
Priminsiu, kad Nobelio premija – tai kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbiausius pasiekimus fizikos, chemijos, medicinos literatūros ir ekonomikos srityse. Prestižiškiausia vadinama Nobelio Taikos premija.
Pierre‘as Curie (1859-1906)
Prancūzų mokslininkas, fizikas, dėstytojas Pierre‘as Curie gimė Paryžiuje 1859 metais. Jo tėvas buvo gydytojas. Matydamas sūnaus jautrumą ir polinkį į savikritiką, tėvas nusprendė, kad griežta Prancūzijos mokymosi sistema netinka jo atžalai. Mokymas namuose, disleksiją turinčiam Pierre‘ui Curie padėjo išvengti nuolatinės mokytojų kritikos ir bendraklasių patyčių. O pastebėjus jo aistrą matematikai, pagrindinis lavinimas buvo nukreiptas į tiksliuosius mokslus. Toks požiūris į mokymąsi buvo didžiulis žingsnis paauglio gyvenime. Būdamas 16-os jis įstojo į prestižinį Sorbonos universitetą, o 18-os jam suteikta fizikos mokslų licencija, atitinkanti JAV magistro laipsnį.
Dirbdamas, tyrinėdamas ir eksperimentuodamas P. Curie sukonstravo svarstykles, elektrometrus, pjezoelektrinius kristalus ir t.t. 1893 metais rašydamas daktaro disertaciją apie magnetizmo tyrimus, susipažino su Marie Skłodowska, kuri tampo ne tik jo gyvenimo meile, bet ir mokslo darbų bendražyge. Dirbdami kartu, jie atrado polonį bei radį ir pirmieji pavartojo terminą „radioaktyvumas“. Būdamas išskirtiniu fiziku ir vienu iš šiuolaikinės fizikos įkūrėju, 1903 metais P. Curie kartus su M. Skłodowska-Curie ir Antoine Henri Becquereliu, už darbus tiriant radioaktyvumą, apdovanoti Nobelio fizikos premija.
Archeras Johnas Poteris Martinas (1910-2002)
Britų biochemikas ir fizikochemikas A. Martin‘as gimė 1910 metais Londone. Jis turėjo disleksiją ir būdamas 9-rių metų nemokėjo skaityti. Mokykla A. J. P. Martnui tapo sunkiai įveikiamu iššūkiu. Tačiau pamilti mokslą ir išmokti nugalėti sunkumus jam padėjo vyresnioji sesuo Nora. Tuo metu ji studijavo chemiją universitete. Namų kieme sesuo mokė Archerį, kaip atlikti įvairius cheminius bandymus.
Susidomėjęs chemija A. J. P. Martinas perskaitė visus sesers vadovėlius, todėl mokykloje chemijos ir fizikos pamokos jam buvo nuobodžios. Būdamas paaugliu ir eksperimentuodamas, savo namo rūsyje jis pastatė penkių metrų aukščio distiliavimo koloną. Ji buvo pagaminta iš kavos skardinių pripildytų vienodo dydžio kokoso kevalo gabalais. Su šiuo įrenginiu jis laimėjo parodą Kembridže ir nusprendė tapti chemijos inžinieriumi.
Plėtodamas savo žinias ir atlikdamas įvairius tyrimus 1941 metais A. J. P. Martinasas išrado pasidalijimo chromatografiją (tai technika, skirta atskirti ir identifikuoti įvairias sudėtingų cheminių mišinių dalis). Ši technika tapo pagrindine biologijos, chemijos ir medicinos mokslinių tyrimų tema. Už modernios chromografijos metodikos išradimą A. J. P. Martinas, kartu su kolega biochemiku Richardu Laurence Milingtonu Sygne‘u, 1952 metais buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija.
Jacques‘as Dubochet (1942)
Šveicarų biofizikas J. Dubochet gimė 1942 metais Aigle. Kol jo 12-mečiai klasės draugai iš medžio drožinėjo dubenėlius riešutams dėti, jis gamino teleskopus. Kaip sako biofizikas, „man visada reikėjo suprasti įvairių daiktų įtaką mano gyvenimui.“ Tačiau ne viskas ėjosi sklandžiai. 14-mečiui J. Dubochet buvo diagnozuota disleksija. Tai sužinojęs jis apleido mokslus. „Prisidengęs“ disleksija J. Dubochet įtikėjo, kad viskas, ką daro, yra blogai. Būdamas 16-kos jo vos nepašalina iš mokyklos. Tačiau gavęs antrą šansą J. Dubochet pradėjo mokytis.
„Visi esame kažkam gabūs, bet jaunystėje nežinai, ką sugebi. Tiesiog žinai, kas tau patinka. Mes tiesiog negalime būti gabūs visose srityse.“
Jacques‘as Dubochet
Jaunystėje svajojęs tapti rašytoju, bet dėl disleksijos šios svajonės neįgyvendinęs J. Dubochet pašaukimą atrado mokslo srityje. Jis tapo fizikos inžinieriumi. Kaip pats sako: „esu fizikas, bet užuot žiūrėjęs į žvaigždes, žiūrėjau į atomus.“ Gilindamas savo žinias ir atlikdamas įvairius tyrimus, J. Dubochet sukūrė monomolekulinių plėvelių gamybos būdą. Šios plėvelės naudojamos biomolekulėms fotografuoti.
Už krioelektroninės mikroskopijos metodą, skirtą didelės raiškos struktūrai nustatyti biomolekulių tirpale, J. Dubochet, kartu su Joachimu Franku ir Richardu Hendersonu, 2017 metais, apdovanotas Nobelio chemijos premija.
Carolyn Widney „Carol“ Greider (1961)
Amerikietė biologė Carol Greider, dirbanti molekulinės biologijos srityje, gimė 1961 metais, San Diege. C. Greider turi disleksiją. Vaikystėje nepatogumų kėlęs žodžių tarimas ir skaitymas, jos neapleido ir vyresniame amžiuje. „Bet išmokau su tuo gyventi ir nuo vaikystės pasikliauju savo fotografine atmintimi. Mokiausi įsiminti žodžius ir jų rašybą, o ne bandydavau užrašyti klausydamasi, kaip jie tariami“ – sakė Carol Greider.
Prasti mokyklos baigimo pažymiai – tai dar viena disleksijos pasekmė ir dar vienas iššūkis C. Greider gyvenime. Iš 13-os pateiktų prašymų priimti į universitetą tik du atsiuntė pasiūlymus. Ji pasirinko Kalifornijos universitetą Berklyje. Mokydamasi C. Greider dalyvavo atrandant fermentą telomerazė ir apsigynė molekulinės biologijos daktaro laipsnį. Telomerazė yra pagrindinis fermentas naudojamas tiriant vėžį ir anemiją.
Tęsdama mokslinius darbus ir dirbdama Cold Spring Harbor“ laboratorijoje, C. Greider pirmoji pradėjo tyrinėti telomerus. 2009 metais kartu su Jack W. Szostaku ir Elizabeth Blackburn apdovanota Nobelio medicinos premija už tai, kad atskleidė, kaip telomerazė apsaugo telomerus nuo sutrumpėjimo. Paprasčiau tariant, ji išsiaiškino, kaip chromosomos save kopijuoja dalinantis ląstelei ir kokiu būdu jos apsisaugo nuo degradacijos.
Įvairiuose interviu C. Greider savo disleksiją vadina kitokiu požiūriu į pasaulį, kuris kartais tampa privalumu.
Pabaigoje noriu pacituoti škotų kilmės, amerikiečių mokslininką, telefono išradėją Aleksandrą Grahamą Belą. Jis taip pat turėjo disleksiją, bet tai jam nesutrukdė sukurti vieno svarbiausių pasaulio įrenginių, be kurio šiandien vargiai įsivaizduotume gyvenimą.
„Visuotinė taisyklė byloja, kad nuo žmogaus prigimties labai mažai kas priklauso – žmogus yra toks, kokį save sukuria.“
Daugiau informacijos:
Nobel prize facts
https://www.nobelprize.org/prizes/facts/nobel-prize-facts/ [žiūrėta 2021-04-29]
Nobel prize
https://www.britannica.com/topic/Nobel-Prize/The-prizes [žiūrėta 2021-04-29]
Dyslexic Nobel prize winners
http://dyslexiaparents.blogspot.com/2009/12/dyslexic-nobel-prize-winners.html [žiūrėta 2021-04-29]
Nobel laureate Carol Greider‘s inspiring journey to success with dyslexia
http://dyslexiaparents.blogspot.com/2009/12/dyslexic-nobel-prize-winners.html https://numberdyslexia.com/top-10-famous-scientists-with-dyslexia/ [žiūrėta 2021-04-29]
Pierre Curie
https://www.nobelprize.org/prizes/physics/1903/pierre-curie/facts/ [žiūrėta 2021-04-29]
https://www.britannica.com/biography/Pierre-Curie [žiūrėta 2021-04-29]
https://history-biography.com/pierre-curie/ [žiūrėta 2021-04-29]
Archer J. P. Martin
https://www.dyslexia.com/famous/archer-martin/ [žiūrėta 2021-04-29]
https://www.nndb.com/people/492/000100192/ [žiūrėta 2021-04-29]
https://www.encyclopedia.com/people/science-and-technology/chemistry-biographies/archer-john-porter-martin [žiūrėta 2021-04-29]
Archer J. P. Martin CBE
https://royalsocietypublishing.org/doi/pdf/10.1098/rsbm.2004.0012 [žiūrėta 2021-04-29]
POSITIVE dyslexia: A new dyslexic Nobel Prize winner
https://www.dyslexicadvantage.org/speaking-positive-dyslexia-new-nobel-prize-winner/ [žiūrėta 2021-04-29]
Jacques Dubochet, Nobel Laureate
https://www.houseofswitzerland.org/swissstories/science-education/jacques-dubochet-nobel-laureate [žiūrėta 2021-04-29]
Transcript from an interwiev with Jacques Dubochet
https://www.nobelprize.org/prizes/chemistry/2017/dubochet/158987-jacques-dubochet-interview-transcript/ [žiūrėta 2021-04-29]
