2020 m. Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) patvirtino naują tiflotyros koncepciją. Ją įgyvendinant, buvo atrinkti ir įsigyti 44 akademiniai leidiniai dizaino, edukacijos, programinės įrangos, bei meno pritaikymo neregiams ir silpnaregiams temomis.
Vykdydama analogišką praktiką, LAB ketina savo fondus taip pat papildyti ir literatūra apie disleksiją ir kitus skaitymo sutrikimus. Todėl atlikome apklausą, siekdami išsiaiškinti, kokios literatūros apie skaitymo sutrikimus trūksta specialistams, tėvams ir kitiems asmenims, kurie susiduria su šia tema.
Literatūros apie skaitymo sutrikimus trūksta
Viename tyrime apklausti specialistai pabrėžia, jog kasdieniam praktiniam darbui su specifinių mokymosi sutrikimų turinčiais vaikais svarbu gebėti atpažinti sutrikimus, suvokti jų priežastis, pritaikyti ugdymo turinį, o kalbant apie skaitymo gebėjimus – turėti žinių apie skaitymo gebėjimų ugdymą, skaitymo modelius, rašomosios kalbos gebėjimų ugdymo strategijas. Vis dėl to, pačios mokyklos pripažįsta, kad diferencijavimas, individualizavimas ir suasmeninimas ugdymo procese yra nepakankamai įgyvendinami – tai dažniausiai mokyklų apklausoje pasirenkama kryptis, kurią reikia tobulinti.
Įvairūs kiti tyrimai rodo, kad ne visose Lietuvos ugdymo įstaigose yra užtikrinama specialiosios pedagoginės kompetencijos plėtotė. Atlikta būsimų pedagogų apklausa atskleidė, kad universitete įgytų žinių dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, nepakanka – daugiau negu pusei apklaustųjų (55,6 proc.) praktikos metu pritrūksta specialiosios pedagogikos ir psichologijos žinių.
LAB apklausos rezultatai: labiausiai trūksta literatūros apie aiškius metodus
Į anketos klausimus atsakė 133 asmenys, kurių didžioji dalis buvo logopedai ir kiti kalbos specialistai (46 proc.). Taip pat aktyviai dalyvavo informacijos ir komunikacijos specialistai (įskaitant bibliotekininkus) (23 proc.), bendrojo ugdymo specialistai (21 proc.), bei skaitymo sutrikimą turinčių vaikų tėvai ar kiti artimieji (14 proc.).
Dauguma, kad sužinotų apie disleksiją ir kitus skaitymo sutrikimus, informacijos ieško internete (75 proc.) arba konsultuojasi su specialistais, dalyvauja mokymuose (74 proc.). Tačiau svarbus informacijos šaltinis yra vadovėliai, akademinės knygos (53 proc.) ir moksliniai straipsniai (39 proc.).
Labiausiai pasigendama informacijos apie metodus ir priemones (80 proc.), kaip padėti disleksiją turinčiam vaikui ir jo tėvams (63 proc.), ir apie psichologinių problemų įveikimą (47 proc.). Svarbu pažymėti: nė vienas iš apklaustų nenurodė, kad informacijos yra pakankamai. Priešingai: dauguma komentavusių papildomai pabrėžė, kad informacijos labai trūksta, ypač sistemingos, kurią būtų galima taikyti praktikoje. Dalis apklaustųjų išsakė siūlymus virtualiai bibliotekai ELVIS dėl geresnio garsinių leidinių pritaikymo (intonacijos skaitant ir kt.) bei aktualesnio turinio vaikams.
Taigi, apklausos duomenys rodo, kad LAB ir apskritai, visos informaciją visuomenei ir specialistams teikiančios įstaigos, turėtų papildyti savo fondus literatūra apie skaitymo sutrikimus, kuri būtų parengta specialistų, bet pakankamai patogi taikyti praktiškai dirbant su vaikais ar jų tėvais.
Taip pat svarbu ir toliau vykdyti visuomenės švietimą šiais klausimais – publikuoti naujausią informaciją, rengti mokymus, edukacijas. Na ir galiausiai, reikia tobulinti garsinius leidinius, talpinamus virtualioje bibliotekoje ELVIS ir skirtus vaikams su skaitymo sutrikimais – ieškoti būdų, kaip vaikui padėti suvokti svarbiausias kūrinio vietas, skaityti su intonacija, atsižvelgti į trukmę, bei leidinio naujumą.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Skaitykite kitus populiarius mūsų straipsnius: