Įprastai informacija yra mūsų sąjungininkė, kuri leidžia mums efektyviau numatyti ir planuoti ateitį. Informacija taip pat praplečia mūsų žinias ir pasaulėžiūrą, o tai daro mus empatiškesniais. Tačiau jei informacijos daug, jei ji yra sudėtinga ir emociškai intensyvi – ji nebepadeda: daug sunkios informacijos gali neigiamai paveikti mūsų psichologinę būseną ir energijos lygį.
Daugelis iš mūsų esame tai pajutę ir asmeniškai, pavyzdžiui, Covid-19 pandemijos pradžioje arba prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Šie įvykiai sukėlė ne šiaip informacijos antplūdį žiniasklaidos kanaluose, o kone informacinį tvaną. Be to, pranešimai apie juos dažniausiai labai negatyvūs ir dažnai neišsamūs. Bandydami tai aprėpti protu, kai kurie iš mūsų pasijuto pavargę ir nusivylę emociškai. Kodėl informacija susijusi su mūsų savijauta ir kaip mes galime tai paveikti?
Smegenys pervargsta
Trumpalaikė ir darbinė atmintis, gebėjimas įsiminti, samprotauti ir planuoti – tai fiziologiniai mūsų smegenų parametrai, kurie yra riboti. Taip yra todėl, kad informacija smegenyse yra materija, taigi ir šios funkcijos remiasi materialiais ištekliais, kurie gali tiesiog išsekti. Kaip tai atrodo?
Informacija smegenyse verčiama į cheminius signalus. Šie signalai keliauja iš neurono į neuroną, iš vienos smegenų srities į kitą – tokiu būdu informacija apdorojama (suvokiama, interpretuojama ir kt.). Jei nervinės ląstelės perkraunamos ir neturi pakankamai laiko ir energijos išteklių atsigauti, jos gali nustoti produktyviai veikti. Tuomet informacija paprasčiausiai prarandama ir iškraipoma, be to, atsiranda papildomas signalas, nurodantis, kad kažkas negerai.
Taigi, kai peržengiame savo fiziologines ribas, gaunamos informacijos ne tik nebegalime įsisavinti, bei ir jaučiamės prastai. Ši problema dar labiau paaštrėja, jei pati informacija sukelia emocinę įtampą arba jei aplinka kelia stresą. Sužadinus emocijas, suaktyvėja už jas atsakingi smegenų centrai. Tai reiškia, kad emocijos taip pat eikvoja nervinius resursus. Jei mes stengiamės sekti pranešimus nuolatos, bijodami praleisti ką nors svarbaus, save išsekiname. Tokiu būdu nuolatinis duomenų srautas mūsų pavargusioms smegenims yra mažiau vertingas nei naujienų sekimas su pertraukomis, pasirenkant mažiau neigiamas emocijas sužadinantį turinį – per daug informacijos paprasčiausiai nėra efektyvu, nes perkrautos smegenys neturi išteklių kritiškai vertinti gaunamos informacijos ir priimti optimalių sprendimų.
Informacijos srauto suvaldymo būdai
Informacijos perkrovos sukeliamo streso galima išvengti, taikant strategijas trejomis kryptimis:
1) informacijos higienos,
2) naudojamų technologijų ir
3) rūpinimosi savo kūnu ir protu.
Pristatome po kelias strategijas kiekvienai krypčiai. Jas pritaikę, tikslingiau rinksitės gaunamą informaciją, o esant jos per daug – sumažinsite patiriamą įtampą.
1 kryptis: Informacijos higiena
1. Rinkitės informacijos pateikimo tipą
Norite įsijausti į gaunamą informaciją visapusiškai? Tuomet pasinerkite į vaizdų ir garsų kupinus pranešimus. Kuo daugiau pojūčių informacija stimuliuoja, tuo ji bus paveikesnė. Vis dėl to, toks informacijos pateikimo būdas labiau vargina. Jei jūsų tikslas – sužinoti pagrindines naujienas ir emociškai nesutrikdytam grįžti prie savo rutinos, tuomet pakanka apžvelgti pranešimus naujienlaiškyje, kuriame informacija pateikiama tekstu (tokiu būdu jūsų neįtakos pranešėjo intonacija ir reportažuose girdimi garsai) ir su mažai vaizdinės medžiagos (emociniai centrai ypatingai imlūs vaizdinei medžiagai). Žinoma, rinkitės ne bulvarinio tipo šaltinį, kuriame naudojama šiurkšti, kontraversiška kalba siekiant sukrėsti skaitytoją. Profesionalūs žurnalistai stengiasi medžiagą pateikti objektyviai.
2. Nuspręskite, kiek informacijos pakanka
Kaip sužinoti, ar informacijos gavote pakankamai? Tenka susitaikyti, kad to niekada nesužinosite. Tik gavę visą informaciją galime įvertinti, ar praleidome ką nors svarbaus. O gauti visos informacijos šiais laikais praktiškai neįmanoma. Logika paradoksali, bet tokia yra tiesa. Vis dėlto mes galime įvertinti, kiek šiuo metu mums svarbios detalės. Įsivardinkite tikslą – apie ką ir kodėl norite sužinoti daugiau. Aiškus tikslas padės elgtis ryžtingiau nubrėžiant ribą, kiek informacijos yra pakankamai. Nepamirškite, kad pagrindinėms naujienoms sužinoti užtenka naudotis tik keliais patikimais šaltiniais, nes svarbiausia informacija daug kur persikloja.
3. Darykite pertraukas
Leiskite sau pranešimus tik permesti akimis. Nebūtina kiekvieną apžvalgą kas kartą skaityti detaliai. Dar geriau – darykite pertraukas. Priminkite sau, kad turite laisvę ir teisę naujienas tiesiog praleisti. Gyvybiškai svarbi informacija jus pasieks bet kuriuo atveju (juk aplinkiniai taip pat naudojasi žiniasklaida). O pailsėję gebėsite į gaunamą informaciją geriau įsigilinti, rasti jos sąsajas su kitais dalykais, įvertinti situaciją objektyviai. Tai duos kur kas daugiau naudos, nei beviltiški bandymai nepraleisti visos informacijos lavinos, į kurią dėl perkrovos tegalime reaguoti emociškai, bet ne racionaliai.
2 kryptis: Technologijų pagalba
1. Išvalykite savo informacijos srautą
Naudokitės programėlėmis, kurios blokuoja reklamas, atsisakykite nereikalingų naujienlaiškių, išjunkite nereikalingus pranešimus telefone, išvalykite savo Facebook srautą. Blokuokite pranešimus, ypač jei juose pateikiama informacija kontraversiška, šokiruojanti, trukdanti ar trikdanti.
2. Pasitelkite programėles ugdytis geriems įpročiams
Jeigu jaučiate, kad gaunate per daug informacijos, nes pats dažnai tikrinate, ar neatsirado naujų įrašų, pasinaudokite programėlėmis, kurios padėtų jums tai riboti. Tokios programėlės suteikia galimybę apriboti laiką, kada leidžiate sau įeiti į vieną ar kitą internetinį puslapį. Taip pat suvaldyti nuolatinį norą pasitikrinti, ar nieko nepraleidote, gali padėti naujienlaiškių prenumerata.
Kita vertus, gali būti, kad jaučiate nuovargi dėl to, kad nesusikaupiate ir vienu metu užsiimate keliomis veiklomis: čia skaitote apie politiką, čia jau atsakote draugui, kaip skaniai atrodo pica jo atsiųstoje nuotraukoje, po minutės stovite prie lango, laistote gėles ir netikėtai atsitokėjate – juk visą šį laiką planavote gilintis į politiką. Suvaldyti išsiblaškymą padėtų laikmatis. Nusistatykite tam tikrą laiko intervalą (pvz. 20 min.), kurį paskirsite tik skaitymui ir tik jam, ir visą tą laiką stenkitės išlikti susikaupęs ties šia veikla. Po to nusistatykite laiką pertraukai, per kurią ilsėsitės nuo skaitymo.
3. Išsisaugokite ir struktūrizuokite
Ar žinote, kad smegenys linkusios pamiršti tai, ką užsirašome, įsirašome arba nusifotografuojame? Taip yra todėl, kad išsaugodami medžiagą mes nebijome jos pamiršti. Pasinaudokite šia gudrybe, kai informaciją norite turėti, tačiau norite išvengti nuovargio dėl per didelio jos kiekio – gautą informaciją tiesiog išsisaugokite. Jeigu informacija sudėtinga, vizualizuokite ir struktūrizuokite ją popieriuje ar piešimo programėlėse. Taip pat galite gautą informaciją garsiai aptarti pats su savimi (kalbėjimas su savimi atsiradus speech-to-text programėlėms bei belaidėms ausinėms seniai neatrodo neįprastai) arba su kitu žmogumi. Laisvas minčių išsakymas ar užrašymas, dar vadinamas smegenų štormu, yra klasikinė idėjų generavimo praktika. Pasitelkus šiuos būdus lengviau atpažįstami dėsningumai bei sąsajos, todėl informacija nebeatrodo tokia sudėtinga. Be to, tai lavina vaizduotę ir kūrybiškumą.
3 kryptis: Rūpintis savo kūnu ir protu
1. Atsipalaiduokite
Valgykite skaniai ir sveikai, judėkite aktyviai, bet neįtemptai. Pasivažinėkite dviračiu, nueikite į parką, pasvajokite žiūrėdami pro langą – atsipalaiduokite. Darykite tai kaip įmanoma dažniau ir ilgiau, ypač tada, kai jaučiatės išsekęs. Venkite interneto, televizijos ir pan. Nuspręskite prieš miegą riboti technologijas, triukšmą (tiek regimąjį, tiek girdimąjį) ir neigiamas emocijas sukeliančius dirgiklius. Geriau skirkite laiko SPA, pasivaikščiojimui, pokalbiui su artimaisiais ar katės glostymui. Kitaip tariant, suteikite smegenims laiko atsigauti. Užsiimite biblioterapija – skaitykite knygas apie tai, kaip rūpintis savimi. Pamatysite, imsite pastebėti dalykus, kuriuos galite pagerinti. Pozityviu turiniu pakeiskite gaunamą negatyvų turinį. Taip ne tik nepadidinsite informacijos srauto, bet ir ją pakeisite kažkuo mielu.
2. Ribokite nerimą ir daugiau veikite
Paradoksalu, bet nerimą sumažinsite, skirdamas jam laiko! Pavyzdžiui, pirmą dienos pusę apgalvokite dienos planus bei galimas problemas, jeigu reikia – pasigrauškite dėl jų. Suplanuoti tokį „nerimo laiką“ yra įprasta nerimo valdymo strategija. Tačiau praėjus tam laikui, įsijunkite pozityvą ir leiskite sau judėti į priekį be įtampos. Jeigu to nepavyksta įgyvendinti valingai, pasikraukite teigiamomis emocijomis – pažiūrėkite paveiklėlių su kačiukais arba pasikalbėkite su mama. Darykite tai, kas jums tinka, tiesiog pamirškite nerimą, kai baigiasi jam skirtas laikas, ir užsiimkite įprasta veikla. Jei jaučiatės bejėgis dėl nežinomybės, o naujienų tikrinimas pasidarė kone paranojiškas, įsijunkyte į aktyvias veiklas. Pavyzdžiui, dabartiniame, Ukrainoje vykstačio karo kontekste, jei jaučiate nerimą ir bejėgiškumą, galite įsijungti į savanorystę bei padėti pabėgeliams ir rinkti aukas. Tuomet pajausite, kad nors ir negalite valdyti politikų minčių, tačiau kartu su bendraminčiais galite išjudinti ne ką mažesnius kalnus – pamaitinti, apgyvendinti, jeigu reikia – paguosti daugybę žmonių.
3. Valdykite santykius su žmonėmis
Venkite žmonių, kurie į viską žiūri skeptiškai arba iš musės daro dramblį. Jei toks kontaktas neišvengiamas, saugokite savo savijautą, darykite poilsio valandėles. Jei nepavyksta pasitraukti nuo tokio asmens fiziškai, tai bent atitrūkite mintimis – pasvajokite, pamedituokite. Deja, kiti žmonės, net nelinkėdami nieko blogo, gali išsiurbti jūsų energiją. Juk jie taip pat susidūria su įvairiomis problemomis, kurios lemia, kad kartais pervargsta, nusimena, pyksta. Leisdami laiką su žmonėmis, kurie skleidžia negaktyvias emocijas, siūlykite aktyvias veiklas ir „nekaltas“ pokalbių temas – apie orą, keliones, naminius gyvūnėlius ir kt., bet tik ne apie politiką, religiją, šeimą. Dažniau bendraukite su žmonėmis, kurie jus įkvėpia. Paklauskite, kokias informacijos valdymo strategijas jie naudoja, bei kaip jie tvarkosi su stresu. Pasidalinkite jaučiamu nerimu, jei tokį jaučiate. Leiskitės paguodžiami, apkabinami. Tai generuoja meilės, pasitikėjimo ir malonumo hormonus smegenyse, kurie padeda smegenims ir atgauti jėgas. Jeigu pervargimas ir liūdesys nepraeina, kreipkitės į išmanančius specialistus (psichologus, psichoterapeutus ir kt.). Jie jums gali pasiūlyti naudingų strategijų ir būdų atsistatyti.
Rūpinkitės savimi ir savo informacijos srautu!
Parengė LAB vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Iliustracijos paimtos iš pexels.com (CC-BY licencija).
Pirmą kartą paskelbta: https://www.linkedin.com/company/lietuvos-akluju-biblioteka/
