„Handbook of Easy Languages In Europe“ (liet. „Lengvai suprantamos kalbos vadovas Europoje“), redagavo Camilla Lindholm ir Ulla Vanhatalo, 2021 metų leidimas, 657 psl., ISBN 9783732907717
„Handbook of Easy Languages In Europe“ (liet. „Lengvai suprantamos kalbos vadovas Europoje“) – tai knyga apie lengvai suprantamos kalbos (angl. easy-to-read / easy language) praeitį ir ateitį 21-oje Europos šalyje. Knygos redaktorės – dr. Camilla Lindholm ir dr. Ulla Vanhatalo.
Dr. Camilla Lindholm – Tamperės universiteto Šiaurės šalių kalbų profesorė. Pagrindinės jos tyrimų sritys – bendravimas instituciniame kontekste bei kalbiškai nelygiaverčiai bendravimo būdai, kuriuose dalyvauja žmonės, turintys individualių komunikacijos poreikių. Ji yra paskelbusi darbų apie komunikaciją klinikinėje aplinkoje, švedų šnekamosios kalbos struktūras bei bendravimą esant demencijai. Dr. C. Lindholm domisi lengvai suprantamos kalbos tyrimų rezultatų praktiniu pritaikymu ir stengiasi kurti dialogą su visuomene – ji yra vadovėlio apie demenciją ir bendravimą autorė (švedų k.). Šis vadovėlis naudojamas kelių Švedijos ir Suomijos universitetų mokymo programose.
Dr. Ulla Vanhatalo – Helsinkio universiteto docentė. Jos moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama emocijų aptarimui naudojant lengvai suprantamą kalbą, taip pat lingvistikai ir vertimo mokslui. Dr. U. Vanhatalo viešai pasisako už teisinį įpareigojimą vartoti lengvai suprantamą kalbą valstybinėse institucijose. Ji yra 39 publikacijų autorė.
Apie knygą
Skirtingose visuomenėse nuo 5 % iki 28 % suaugusiųjų turi tik žemą raštingumo lygį. Remdamiesi šiais rezultatais, galime daryti prielaidą, kad daugeliui žmonių kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, bendraujant su valdžios institucijomis, reikalinga lengvai suprantama kalba. Ši kalba naudinga tiek turintiems pažintinių gebėjimų sutrikimų, tiek imigrantams, besimokantiems naujos kalbos. Tačiau daugelyje šalių lengvai suprantamos kalbos metodai yra palyginti nauji, todėl labai aktualu tyrinėti šios kalbos praktiką įvairiose šalyse, taip dalijantis žiniomis su visais šia sritimi besidominčiais specialistais.
Knygos „Handbook of Easy Languages In Europe“ skaitytojas supažindinamas su įvairiomis lengvai suprantamos kalbos diegimo praktikomis senajame žemyne. Leidinyje rasite informaciją apie kiekvieną šalį: kokia kalba ten kalbama? Ar aptariamoje šalyje yra priimtos lengvai suprantamos kalbos taisyklės? Kokia auditorija vartoja lengvai suprantamą kalbą? Ar specialistai gali mokytis apie lengvai suprantamą kalbą? Ką šalys daro, kad informacija būtų suprantama visiems?
Knyga pradedama įvadu, kuriame trumpai aptariamos kai kurios bendrosios lengvai suprantamos kalbos sąlygos bei išryškinami tam tikri aspektai, susiję su moksliniais tyrimais ir jų terminija. Pavyzdžiui, terminas „lengvai suprantama kalba“ yra daugiau įvairių kalbos atmainų skėtinė sąvoka nei vieno bendro metodo pavadinimas. Jis reiškia bet kokias standartinių kalbų modifikuotas formas, kuriomis siekiama palengvinti skaitymą. Terminas taip pat vartojamas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, siejant jį su įtraukimu ir prieinamumu.
Knygoje pažymima, kad Švedija lengvai suprantamą kalbą naudoja jau nuo 1960 m. Vėliau ji paplito po kitas Šiaurės šalis – jos glaudžiai bendradarbiauja šiuo klausimu. Kita vertus, Vokietijoje lengvai suprantamos kalbos praktika atsirado daug vėliau, tik 2010 m., tačiau ji aiškesnė ir labiau organizuota. 2018 m. Ispanijoje pradėtas taikyti pirmasis „Easy Read“ (liet. Lengvai skaitomo teksto) standartas, skirtas prieinamo turinio dokumentų kūrimui. Tai laikoma vienu svarbiausių etapų plėtojant lengvai suprantamos kalbos praktiką.
Svarbu paminėti, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu tapo efektyvus tik pastaraisiais metais. Šį bendradarbiavimą ypač paspartino lengvai suprantamos kalbos tyrimų plėtra. Tarp naujų tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių – atsiradusi Tarptautinė lengvosios kalbos diena, kuri pirmą kartą buvo minima 2020 m. gegužės 28 d. Deja, net ir šiuo metu nėra nusistovėjusios lengvai suprantamos kalbos mokslinių tyrimų tradicijos, o literatūros, kurioje būtų plačiau apžvelgta ši koncepcija, labai trūksta. Taigi, taip atsirado šis pirmasis leidinys – aktyvaus europinio bendradarbiavimo rezultatas, kuriame bandoma plačiai apžvelgti lengvai suprantamą kalbą.
Apie lengvai suprantamą kalbą Lietuvoje
Skyrių, skirtą Lietuvai („Easy Language in Lithuania“) sudarė Eglė Šumskienė ir Miglė Baltrūnaitė. Eglė Šumskienė yra Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė, turinti patirties nevyriausybiniame sektoriuje ir aktyviai veikianti žmogaus teisių, psichikos sveikatos ir advokacijos srityse. Ji yra sėkmingai įgyvendinusi daugiau kaip dvidešimt tyrimų ir vystomojo bendradarbiavimo projektų. Miglė Baltrūnaitė – pal. J. Matulaičio socialinio centro darbuotoja, kuri bakalauro ir magistro studijose įgytas socialinio darbo ir lengvai suprantamos kalbos žinias sėkmingai taiko praktikoje.
Specialistės teigia, kad lietuvių kalba ypatinga: ji yra sena ir keitėsi lėčiau nei kitos indoeuropiečių kalbos. Lietuvių kalba vis dar turi bruožų, primenančių senąsias sanskrito, graikų ir lotynų kalbas. Dėl gramatikos ypatybių daugumai užsieniečių lietuvių kalbą išmokti labai sunku – besimokančius glumina judrusis kirčiavimas skirtingose to paties žodžio formose. Žodžių galūnių kaitymą taip pat sunku suprasti – nelengva išmokti penkias galūnes, kurių kiekviena turi septynis variantus tiek vienaskaitoje, tiek ir daugiskaitoje. Tačiau lietuvių kalba turi ir neginčijamą privalumą – tarimas beveik visiškai atitinka rašybą.
Specialistės pažymi, kad istoriškai vystyti prieinamumo temą Lietuvoje nebuvo taip paprasta, nes 50 metų Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai ir turėjo vykdyti izoliacija ir atskirtimi pagrįstą negalios politiką. Dešimtmečius trukusi atskirtis lėmė stigmatizuojantį požiūrį į žmones su negalia, jų teisių visuomenėje supratimo stoką ir į apribojimus orientuotą negalios politiką. Tik nuo 2004 m., kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, prasidėjo dideli pokyčiai negalios srityje, susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, deinstitucionalizacija. Šiems pokyčiams taip pat reikalinga tinkama ir žmonėms su negalia pritaikyta informacinė aplinka, įskaitant informacijos pateikimą lengvai suprantama kalba.
Lietuvoje lengvai suprantama kalba apibrėžiama pagal tarptautines gaires, pavyzdžiui, pagal „Inclusion Europe“ 2009 m. parengtą dokumentą „Informacija, skirta visiems: Europinės rekomendacijos, kaip rengti lengvai skaitomą ir suprantamą informaciją“. Be to, kuriamos papildomos taisyklės, kurios pritaikomos atsižvelgiant į lietuvių kalbos specifiką ir ypatumus. Deja, šios adaptacijos kol kas yra tik pavienės iniciatyvos. Lengvai suprantama kalba nėra aiškiai paminėta jokiuose šalies įstatymuose ar teisės aktuose ir Lietuvoje praktiškai nenaudojama. Visuomenė stokoja žinių ir supratimo apie lengvai suprantamą kalbą.
Kelios negalios nevyriausybinės organizacijos teikia ekspertines žinias, inicijuoja projektus ir skelbia informaciją lengvai suprantama kalba. Ryškiausios iš jų – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Lietuvos negalios organizacijų forumas. Kadangi asociacijos pradėjo šią veiklą tik prieš kelis metus, dar negalima įvertinti veiklų tvarumo ir tęstinumo.
Lengvai suprantamos kalbos tikslinės grupės Lietuvoje apima žmones su negalia: asmenis, turinčius proto ar psichosocialinę negalią, demenciją arba kompleksinę negalią. Lengvai suprantama kalba naudinga ir daugeliui tipinių žmonių, pavyzdžiui, neraštingiems asmenims arba imigrantams. Kita svarbi grupė – žmonės, turintys disleksiją. Jie susiduria su sunkumais aukštojo mokslo įstaigose. Kaip svarbų žinių šaltinį apie disleksiją Lietuvoje autorės mini Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) 2020 m. išleistą nemokamą internetinę knygą „Apie disleksiją paprastai“ (parašė Mike Jones, iliustravo Leah Heming), padedančią suprasti žmonių, turinčių disleksiją, poreikius, atrasti galimybes.
Tik kelios gairės ar rekomendacijos yra pritaikytos Lietuvos kontekstui. Daugeliu atvejų jos buvo tarptautinių projektų rezultatas, o jų sklaida ir aktyvus naudojimas baigėsi, pasibaigus atitinkamam projektui. Tarp svarbiausių gairių galima paminėti šias: „Teksto lengvai suprantama kalba rengimo gairės“, „Lygios galimybės darbovietėje. Vadovas darbdaviams 2020“, taip pat švedės Ulla Bohman rekomendacijos išverstos į lietuvių kalbą „Lengvas skaitymas. Informacija, kaip rašyti lengvai skaitomus tekstus“. Naudingos informacijos savo tinklapyje pateikia projektas „PUZZLE/GALVOSŪKIS“.
Kalbant apie žiniasklaidą, tik Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ leidžiamame to paties pavadinimo žurnale nuolat spausdinami lengvai suprantama kalba parengti tekstai. Ši bendrija taip pat turi savo interneto svetainę, parengtą lengvai suprantama kalba. Deja, kitos literatūros lengvai suprantama kalba suaugusiems Lietuvoje nėra. Vis dėlto, lengvai suprantama kalba Lietuvos visuomenėje sulaukia vis didesnio dėmesio.
Galiausiai autorės teigia, kad žinios apie lengvai suprantamą kalbą ir atsakomybė už jos kūrimą turėtų būti pasidalijamos tarp negalios nevyriausybinių asociacijų, vyriausybinių institucijų ir akademinės bendruomenės. Be to, turėtų būti įsteigtas žinių apie lengvai suprantamą kalbą centras, kuris perimtų šios srities priežiūrą, kauptų reikiamą praktinę patirtį, pasisakytų už būtinų teisinių priemonių rengimą ir prisiimtų atsakomybę už tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio ekspertais, mokslininkais ir šios srities pokyčių iniciatoriais. Kaip tai įgyvendinama praktiškai, bei su kokiomis problemomis susiduriama galima sužinoti kituose šio leidinio skyriuose, kuriuose, be Lietuvos, nagrinėjama dar 20 šalių praktika.
Kur gauti šį leidinį?
LAB šiemet papildė savo specialistams skirtą leidinių fondą 35-iomis naujomis knygomis, tarp jų ir knyga „Handbook of Easy Languages in Europe“. Visus 2022 m. įsigytus leidinius rasite kataloge „Literatūra apie disleksija“.
Disleksijos fondo leidiniai šiuo metu yra Vilniuje ir juos skolintis bei skaityti galima kaip bet kurią įprastą spausdintą knygą (užsukite pas mus į Gerosios Vilties g. 10). Jeigu esate iš kito miesto, kreipkitės į mūsų bibliotekininkę tel. 8 666 85 305 ir mes pasirūpinsime, kad norimas leidinys pasiektų jus Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ar Ukmergėje.
„Handbook of Easy Languages In Europe“ („Lengvai suprantamos kalbos vadovas Europoje“) Redagavo Camilla Lindholm ir Ulla Vanhatalo 2021 metų leidimas, 657 psl., ISBN 9783732907717
Parengė LAB vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
