„Žinojau, kas yra disleksija, ir žinojau, kad vaikams yra sunku, tačiau, kol mano dukrai nenustatė disleksijos, negalėjau suprasti, kaip jaučiasi tėvai. Kokį sunkų ir ilgą kelią reikia nueiti, kad gautum PPT dokumentą, o ką jau bekalbėti apie tai, jog kai kuriems mokytojams sunku suprasti, kaip pateikti pamokos medžiagą disleksiją turinčiam vaikui.
Kelias iki pasiryžimo atlikti disleksijos testą buvo labai ilgas. Įtariau, kad mano mergaitė ją turi jau kokioje antroje klasėje… Bet nei pradinių klasių mokytoja, nei mokyklos logopedė, pas kurią lankėsi nuo pirmos klasės, nei lietuvių kalbos mokytoja nė karto apie tai nekalbėjo. Todėl galvojau, kad klystu… Kad reikia tik daugiau pasimokyti, kaip sakė mokytojos. Galiausiai pati mergaitė paprašė išsitirti, nes su ja kažkas blogai… Dirbu Lietuvos aklųjų bibliotekoje, todėl girdėjau apie tokį sutrikimą… Kitu atveju, mano vaikas gal būtų kankinęsis iki 12-os klasės, o gal ir visą gyvenimą…“
„Antroje ir trečioje klasėje mūsų sūnus gaudavo gerus pažymius (A ir B). Vis dėlto mokytojų nepasitenkinimas dėl nesugebėjimo susikaupti pamokų metu didėjo. Pasipylė pastabos, kad „neišmoko pamokos“ ir „nebaigė namų darbų.“
Kolegės ir pradinuko mamos vaikų patiriamų mokymosi sunkumų istorijos parodo, kokie bejėgiai jaučiasi tėvai norėdami ir nežinodami kaip padėti savo vaikui. Ir tokių pasidailinimų galima išgirsti ne vieną. Juk visai neseniai apie disleksiją niekas nekalbėjo ir jos nenustatinėjo. Vaikai būdavo „nurašomi“ kaip tinginiai ar siunčiami į specialiąsias mokyklas.
Smagu, kad viskas keičiasi. Vaikai, patiriantys mokymosi sunkumų, pritaikant jiems rekomenduojamas metodikas, gali mokytis drauge su neurotipiniais draugais. Prieš dešimtmetį ir anksčiau Lietuvos mokyklose besimokę jauni žmonės pradeda kalbėti apie savo patirtus ir patiriamus skaitymo ir rašymo sunkumus. Tėvai nebijo kreiptis į specialistus ir į mokyklos mokytojus prašydami pagalbos.
Gaila, kad tik nedaugelis Lietuvos mokinių drįsta papasakoti savo draugams ir klasiokams apie patiriamus sunkumus turint disleksiją. Tikiuosi, kad Jake‘o Sage`o pasidalinta istorija paskatins juos atvirai pasipasakoti.
Jake‘as Sage`as – disleksiją turintis vidurinės mokyklos moksleivis, gyvenantis JAV.
„Man disleksija asocijuojasi su skaitymo sunkumais. Turi mokytis daugiau ir sunkiau nei kiti vaikai“, – pasakoja J. Sage. – „Pradedi skaityti, o tada sustoji ir galvoji, o apie ką aš skaičiau? Tada vėl grįžti į pradžią ir skaitai viską dar kartą.“
Patiriami mokymosi sunkumai, savęs smerkimas ir nepasitikėjimas savimi – tai nuolatinė būsena, lydėjusi moksleivio kasdienybę. Vis dėlto vieną dieną viskas pasikeitė. „Supratau, kad privalau nustoti save smerkti. Savęs gailėdamas nieko nepasieksiu, tiesiog privalau daugiau mokytis nei kiti“, – pasakoja J. Sage`as.
Norėdamas geriau įsiminti moksleivis pradėjo naudoti korteles, ant kurių užsirašydavo tai, ką turi prisiminti ar atlikti. Ruošdamas namų darbus J. Sage ant kortelių užsirašydavo esminę informaciją, kuri būdavo naudinga ne tik norint pasikartoti, bet atsakinėjant pamokos metu ar sprendžiant testus. Kortelės visada būdavo šalia, kad bet kuriuo metu būtų galima išsitraukti ir pasikartoti informaciją. Vėliau, stebėdamas kokią informaciją sunkiau įsiminti, pats sau pradėjo kurti testus.
„Didelės pagalbos ir palaikymo sulaukiau iš mamos ir tėčio. Jie sugalvodavo klausimus, o aš skaitydamas stengdavausi suprasti skaitomą informaciją. Aš vis skaitydavau ir skaitydavau, kol suvokdavau, kas parašyta“, – prisimena J. Sage`as.
Supratęs, kad nereikia savęs galėtis ir smerkti Jake‘as Sage`as taip pat suvokė, kad norint studijuoti koledže, nereikia būti pačiu geriausiu mokiniu klasėje. Svarbiausia – įdėti kuo daugiau pastangų, darbo ir mokytis.
„Man labai patinka sportas, o didžiausia aistra – beisbolas. Meluočiau, jei sakyčiau, jog neturiu įgimto talento šiam sportui, tačiau jei nesistengčiau ir daug nesitreniruočiau, nebūčiau puikus žaidėjas. Vis dėlto siekdamas pagerinti savo metimo techniką privalau dirbti papildomai. Čia, kaip ir mokykloje, jei nesistengsi, neįdėsi papildomo darbo – nepasieksi geresnių rezultatų, kurie kartais nustebina ir tave patį“, – savo pastebėjimais dalinasi J. Sage`as.
Bendraujant su disleksiją turinčių vaikų tėvais, dažnai išgirsti: „Tik kai vaikui nustatė disleksiją, mano vyras ar žmona suprato, kodėl jam ar jai buvo taip sunku mokytis. Gaila, kad apie šį sutrikimą pradėjo kalbėti tik visai neseniai. Gal mano gyvenimas ir karjera būtų susiklostę kitaip. Vis dėlto džiugu, kad dabar yra galimybė nustatyti disleksiją ir mano vaiko gyvenimas, karjera bus geresnė nei mano.“
Šviečiant visuomenę, mokyklose pristatant edukaciją „Apie disleksiją paprastai“, spalio pirmą savaitę minit pasaulinę disleksijos dieną „Go Red for Dyslexia“ ir LAB organizuojamo „Neskaitymo festivalio“ veiklomis tikimės padrąsinti ne tik disleksiją turinčius vaikus ir jaunimą dalintis apie jų patiriamus sunkumus, bet ir juos supančius žmones pasistengti suvokti, kad turint disleksiją ir pritaikant mokymosi metodus tikrai galima daug pasiekti. Juk pasaulyje puikiai žinomiems žmonėms, tokiems, kaip astronautui Č. Pete Konradui, aktoriams K. Knightley, O. Bloomui, IKEA įkūrėjui I. Kampradui, verslininkui R. Bransonui, virtuvės šefui D. Oliveriui ir t.t. disleksija nesutrukdė siekti savo užsibrėžto tikslo.
Daugiau informacijos:
Jake Sage
http://dyslexiahelp.umich.edu/success-stories/jake-sage [žiūrėta 2022-09-29]
Dyslexia success stories
https://www.gemmlearning.com/can-help/dyslexia/programs/success-stories/ [žiūrėta 2022-10-03]
Is your child‘s Lack of Social Confidence Due to a Learning Delay?
https://www.gemmlearning.com/blog/learning-issues/learning-social-confidence/ [žiūrėta 2022-09-29]
Jake Sage Dyslexia Educational Video [žiūrėta 2022-10-03]
