Neretai disleksiją turinčių vaikų „blogas“ elgesys gali būti susijęs su jų savijauta. Dažnai tipiniams mokiniams pritaikyti mokymo metodai disleksiją turintiesiems yra neefektyvūs, jiems sunku įsisavinti mokomąją medžiagą. Tai kelia stresą, nepasitikėjimą savimi, o neretai ir bendramokslių patyčias.
Mokymo ir konsultavimo organizacijos „Laughology“ įkūrėja ir direktorė Stephanie Davies („Laughology“ – S. Davies išgalvotas žodis sumaišius juoko ir psichologijos terminus) turi disleksiją ir teigia, kad jos blogas elgesys mokykloje buvo tiesiogiai susijęs su jos sunkumais suprasti mokomus dalykus.
Prisimindama savo mokymąsi pradinėje mokykloje S. Davies pasakoja: „Nežinojau, kad turiu disleksiją, tiesiog maniau, kad mokytis man per sunku. Galvojau, kad vieni žmonės gimsta gabūs, o kiti – ne. Maniau, kad nesu protingas žmogus.“
„Tačiau tikrasis pasipriešinimas mokslams prasidėjo mokantis vidurinėje mokykloje; elgiausi nepakenčiamai ir bandydavau pabėgti iš pamokų“, – prisimena S. Davies. Paslėpti kylančius mokymosi sunkumus išeidavo dėl dedamų didelių pastangų ir užsispyrimo, vis dėlto mokymosi tempas kėlė didelių rūpesčių. Atotrūkis tarp S. Davies ir klasėje besimokančių mokinių didėjo, tad ji buvo priversta kartoti mokymosi kursą ir buvo perketa į klasę, kurioje, kaip ji pati sako: „Mokiausi su jaunais žmonėmis, kurie socialiai ir emociškai visiškai skyrėsi nuo manęs, todėl negalėjau pritapti ir neturėjau su kuo bendrauti.“
Neretai disleksiją turintys žmonės, dalindamiesi savo istorijomis, pasakoja, kad mokykloje turėjo mokytoją, kuris jais tikėjo, skatino ieškoti savo stiprybių. Ne išimtis ir S. Davies: „Turėjau puikų mokytoją, kuris tikėjo mano sugebėjimais vaidinti. Jis skatino mane, ir taip aš įstojau į scenos menų mokyklą. Ten taip pat turėjau nuostabų mokytoją, kuris suprato mano sunkumus ir pasiūlė atlikti disleksijos testą. Niekada iki tol apie tai nepagalvojau, bet būdama 18-kos, jau mokydamasi universitete, atlikau testą ir man buvo patvirtinta disleksija.“
Pasak S. Davies jos netinkamas elgesys klasėje yra panašus į daugelio disleksiją turinčių vaikų. Mokiniai, kuriems pasireiškia disleksijos požymiai, užuot sulaukę pagalbos ar pasiūlymų atlikti disleksijos nustatymo testus, neretai sulaukia nuobaudų ar vadinami tinginiais. Ji neteisia mokytojų, nes jie neretai neatpažįsta disleksijos, ypač jei ji lengvos formos. Kaip pati sako: „Žmonės nežinojo, kaip spręsti su manimi kylančius sunkumus, o mano elgesys buvo probleminis, todėl buvau vadinama nepaklusniu ir kaprizingu vaiku. Vargšai mokytojai taip pat nežinojo, kaip su tuo susitvarkyti, todėl ir jie nekalti. Manau, mums reikia susitelkti ir sukurti individualią programą (platformą) kiekvienam vaikui.“
Yra daug būdų, galinčių palengvinti disleksiją turinčių mokinių mokymąsi ir padėti tobulėti. S. Davies dalindamasi savo patirtimi, pabrėžia, kad vienas iš būdų, padėjusių jai ir galinčių padėti disleksiją turinčiam mokiniui, – vaizdinis medžiagos pateikimas, kitas – vaidinimas ir humoro naudojimas.
„Mokydamasi mokykloje išmokau susidoroti su man kylančiais sunkumais. Susirinkdavome pas draugą namuose ir darydavom garsinius skaitymus. Aš pasiūlydavau jiems suvaidinti, jei jie perskaitydavo tekstą. Visada stengiausi būti šmaikšti, juokinga ir savo pasirodymus naudoti kaip įsitraukimą į bendrą darbą“, – pasakoja S. Davies. „Kadangi mėgstu scenos meną ir visada klasėje buvau „klounu“, mokytojas pasiūlė išbandyti „Stand up“ komedijos žanrą („Standu up“ komedijos tikslas – prajuokinti susirinkusią publiką. Kūrinio refleksija yra momentinė, o vėlesni apmąstyti atsiliepimai neturi apčiuopiamesnės prasmės.)“.
Nuo tada, kai atrado, jog humoras yra puikus būdas susidoroti su disleksija, S. Davies siekia padėti kitiems disleksiją turintiems vaikams taikydama tą patį metodą. „Supratau, kad komedija man tikrai padėjo ir kad norėčiau padėti kitiems jauniems žmonėms pasinaudoti mano pavyzdžiu. Parašiau vietos švietimo institucijai prašymą įtraukti komedijos žanrą į mokymosi programas, teigdama, kad jis galėtų padėti vaikams tobulinti skaitymo ir rašymo įgūdžius“, – pasakoja S. Davies.
Duotas bandomasis leidimas atvėrė bendruomenės mokyklų duris. Buvo pradėtos rengti „Stand up“ komedijos dirbtuvės, čia S. Davies susipažino su mokiniais, kurie išgyveno tuos pačius sunkumus kaip ir ji, o taip pat suprato, kad gali jiems padėti. „Pasikeitė ne tik jų skaitymas ir rašymas, bet ir jų pasitikėjimas savimi. Tai suteikė jiems kitokį savęs pažinimo būdą ir leido suprasti, kad jie gali būti naudingi (gabūs, protingi), tiesiog reikalingas kitoks mokomosios informacijos pateikimo būdas“, – dalinasi savo įspūdžiais S. Davies.
S. Davies teigia, kad disleksija neturėtų būti laikoma našta, tiesiog tai kitoks būdas daryti įvairius dalykus. Parinkus tinkamą mokymosi strategiją, mokiniai, turintys disleksiją, gali būti tokie pat gabūs, kaip ir bet kas kitas.
Žinutė, kurią S. Davies nori perduoti kiekvienam disleksiją turinčiam žmogui: „Traktuokite disleksiją kaip paslėptą galią. Bus dalykų, kuriuos galėsite daryti, nes turite disleksiją, o kiti žmonės nesugebės. Svarbu, kad žinotumėte, kokie yra jūsų pranašumai. Ir svarbiausia! Niekada neleiskite kitiems pasakyti, kad tai yra negalia, nes tai tiesiog unikalus mokymosi stilius.“
Daugiau informacijos:
Dyslexia and me: Stephanie’s story
https://www.bdadyslexia.org.uk/news/dyslexia-and-me-stephanies-story [žiūrėta 2023-03-08]
Te(be)gyvuoja komedija: neišskrodžiami „stan-up‘ai“
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/te-be-gyvuoja-komedija-neisskrodziami-stand-up-ai-283-1430848 [žiūrėta 2023-03-08]
Head of Happiness and Founder of Laughology Talks About Humour and its Impact on Learning Stephanie-Davie
https://anchor.fm/dyslexiaexplored/episodes/108-Head-of-Happiness-and-Founder-of-Laughology-Talks-About-Humour-and-its-Impact-on-Learning–Stephanie-Davies-evm8rj/a-a5ca86m [žiūrėta 2023-03-08]
13 questions we ask everyone: Stephanie Davies, CEO of laughology
https://www.everywoman.com/my-development/13-questions-we-ask-everyone-stephanie-daviesDavies-ceo-laughology/ [žiūrėta 2023-03-08]
