Kvietimas atsakinėti prieš klasę, prašymas garsiai skaityti – tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria disleksiją turintys mokiniai. Nemažai panašių iššūkių patiria ir mokiniai introvertai. Kai kurie iššūkiai būdingi tiek vieniems, tiek kitiems.
Straipsnyje „Kodėl „ekstravertiška“ klasė neveikia introvertų mokinių“ (Why the „Extroverted“ Clasroom doesn‘t work for introverted students“) Rebeka Mardiros (Rebecca Mardiross) dalinasi prisiminimais, kaip jausdavosi klasėje, su kokiais iššūkiais susidurdavo, analizuoja introvertinį mokymosi stilių bei koks mokymosi stilius vyrauja mokyklose. Taip pat pateikia trumpus patarimus, ką galima padaryti norint pakeisti mokymosi stilius klasėje.
„Vis nerimaudavau, ką pasakysiu pristatymų metu ar į kokią grupę mane paskirs. Nesvarbu, kiek mokiausi ar kaip gerai išmokdavau mokomąją medžiagą, nerimą keldavo pasisakymai ir savo nuomonės išsakymas prieš klasę. Pamenu, būdavo, jog taip jaudindavausi dėl pristatymo, kad negalėdavau susikaupti, išgirsti mokomąją medžiagą ar girdėti, ką pristatinėja kita grupė,“ – savo prisiminimais dalinasi R. Mardiros . Ji – introvertė.
Nors R. Mardiros sutinka, kad viešoji kalbėjimo įgūdžiai reikalingi ir padeda moksleiviams bei studentams pasiruošti būsimai karjerai, kasdieniniam gyvenimui, vis dėlto turėtų būti pusiausvira. Visi mes skirtingi, vieniems geriau mokytis sekasi dirbant grupėse, kitiems – savarankiškai, o mokyklose vyrauja ekstravertiškas mokymosi stilius. Tad introvertams, kurie pirmenybę teikia savarankiškam darbui ir prieš diskutuojant ar reiškiant savo nuomonę mėgsta gerai pagalvoti ir išanalizuoti visas galimybes, šis mokymosi stilius tampa iššūkiu. Introvertai pateiktas užduotis geriau pasirinktų aptarti su vienu ar kitu mokiniu, o ne didelėje grupėje.
„Introvertams nuolatinis liepimas kalbėtis ir bendrauti su kitais grupinio darbo metu, gali sukelti stresą ir nerimą. Tai gali tapti kliūtimi, dėl kurios mes negalėsime gerai, produktyviai dirbti ir mums bus sunku susitelkti į atliekamą užduotį. Darbas mums priimtinu, patinkančiu būdu – gali padidinti produktyvumą ir sėkmę, o mūsų darbe taip atsiskleidžia tikrosios mintys ir kūrybiškumas,“ – savo įžvalgomis dalinasi R. Mardiros.
Susan Cain, buvusi teisininkė, parašiusi knygą „Tyliai: introvertų galia pasaulyje, kuris negali sustoti kalbėti“, sako: „Tam tikra prasme švietimas iš prigimties yra palankus ekstravertui, nes jūs vedate vaikus į mokyklą, į didelę klasę, kurioje automatiškai bus labai stimuliuojanti aplinka. Turbūt geriausias mokymo būdas apskritai yra vienas prieš vieną, tačiau tai ne visi gali sau leisti. Taigi mokykla tampa ta vieta, kur introvertai vaikai sužino, kad jie turi elgtis kaip ekstravertai.“ Ji taip pat teigia, kad atvejai, kai mokiniai nori dirbti vieni, neretai vadinami „išskirtiniais arba probleminiais atvejais“. Dažnai introvertų žinių vertinimai būna aukštesni, vis dėlto (pasak S. Cain) dauguma mokytojų mano, kad ekstravertas – tai idealaus mokinio tipas.
Alison Abrams (licencijuota psichoterapeutė) savo straipsnyje „Septynios priežastys didžiuotis, kad esate intravertas“ rašo: „Nors (introvertai) gali būti tyliausi grupėje, vienas didžiausių introvertų privalumų yra stebėjimo galia. Geriausi lyderiai yra geriausi komunikatoriai, o geriausi komunikatoriai moka klausytis.“
Nors mokyklos ir orientuotos į ekstravertišką mokymosi stilių, vis dėlto keisdami tam tikrus metodus, mokytojai gali jas padaryti patrauklesnes, geresnes bei veiksmingesnes visiems savo mokiniams.
Keletas S. Cain patarimų, kaip tai padaryti:
- Suteikti mokiniams pasirinkimo teisę, kad jie patys galėtų pasirinkti, kada ir kaip dalintis savo idėjomis. Neturint pasirinkimo introvertai jaučiasi nervingi, jiems sunkiau susikaupti, atsiskleisti, pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto, jei dalyvavimas neprivalomas, o pateikiamas kaip būdas gauti daugiau balų, tai introvertai turės daugiau laiko pagalvoti ir bus linkę savo informacija pasidalinti.
- Sukurti saugia aplinką. Introvertai labiau linkę dalintis ir dalyvauti, diskutuoti būdami saugioje aplinkoje. Jei klasė yra saugi aplinka, mokytojai ar mokiniai nemano, jog introvertai yra „per tylūs“, uždari ar nieko nežino, tai jie mielai dalyvaus diskusijose. Teigiami atsiliepimai, paskatos, padrąsinimai taip pat skatina juos labiau pasitikėti savimi, drąsiau dalyvauti ir atsiskleisti.
- Subalansuoti grupinį ir individualų darbą. Šis metodas taikomas skirtingų mokymosi stilių mokiniams suteikdamas galimybę skirti laiko tiek individualiam, tiek grupiniam darbui. Pavyzdžiui: skirti laiko minčių, idėjų užsirašymui, apmąstymams arba iš pradžių leisti mokiniams mąstyti patiems, po to pasiūlyti susijungti į mažas grupeles ir pasidalinti savo mintimis, padiskutuoti. Dar vienas pasiūlymas – pateikti introvertams medžiagą iš anksto: dieną prieš pristatyti būsimas temas arba pateikti aiškią darbotvarkę.
Pateikdama pasiūlymus ir pastebėjimus mokytojams, S. Cain taip pat skatina ir pačius introvertus maksimaliai išnaudoti savo potencialą.
„Skaitydami medžiagą ir susipažinę su namų ar klasės darbų klausimais, mums gali būti daug lengviau kalbėti diskusijose. Mes netgi galime iš anksto paklausti savo mokytojų apie kitos dienos (ar savaitės) dienotvarkę.
Kitas dalykas, kuris padeda, yra klausytis, kas sakoma diskusijos metu, ir tuo remiantis pasidalinti savo pastebėjimais. To išmokau mokydamasi koledže. Profesorius tai vadino „vogtomis idėjomis“. Tai nereiškia, kad jūs pasisavinate kito žmogaus idėją. Jūs tiesiog papildote idėją ir sakote, ką apie tai galvojate. Pastebėjau, kad tai man padėjo randant greitą atsakymą.
Mūsų mąstymas taip pat vaidina svarbų vaidmenį ugdant savo pasitikėjimą kalbėti diskusijų metu ar dirbant grupėje. Pavyzdžiui, jei manome, kad neturime nieko vertingo, ką galėtume pasakyti pokalbio metu, mums bus sunkiau ką nors sugalvoti ir pasidalinti. Tačiau turėtume nepamiršti, kad mūsų nuomonė yra svarbi ir mūsų atsakas nebūtinai turi būti tobulas (nors mes, introvertai linkę būti perfekcionistais). Panašiai kaip ir kitose gyvenimo situacijose, mūsų mąstymas klasėje gali turėti įtakos tam, ką darome ir kaip elgiamės. Požiūrio pasikeitimas gali padėti mums jaustis geriau ir pagerinti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, mūsų gebėjimus pasisakyti ar dalyvauti klasės veikloje“, – dalinasi S. Cain.
Straipsnio apžvalgos rengimas privertė susimąstyti. Vesdama edukacijas, kurių metu vyksta diskusijos ar refleksijos, ne kartą pastebėjau, kad kai kurie mokiniai stengiasi neišsakyti savo nuomonės, nudelbia akis, tarsi „manęs čia nėra“, o paklausti – ilgai tyli. Kartais atsako, o kartais už juos „puola“ atsakinėti bendraklasiai. Nemanau, kad jie visi introvertai, vis dėlto kuo daugiau sužinome, tuo lengviau tampa suprasti arba bent jau pabandyti suprasti kitą žmogų. Svarbiausia, nepulti „klijuoti etikečių“ visiems, kurie elgiasi ne taip, kaip norėtum, kad elgtųsi. Juk būna ir tokių dienų, kaip mes patys sau įvardinam – „šiandien ne mano diena“.
Daugiau informacijos:
Why the „Extroverted“ Classroom Doesn‘t Work for Introverted Students
https://introvertdear.com/news/why-the-extroverted-classroom-doesnt-work-for-introverted-students/?fbclid=IwAR24Ew9a9b_J4gzUSVc9nrQFoL8n_mGx0lhpITWq8HlwFwpy2dkPmuNOTLs [žiūrėta 2024-02-05]
Susan Cain: „Society has a cultural bias towards extroverts“
https://www.theguardian.com/technology/2012/apr/01/susan-cain-extrovert-introvert-interview [žiūrėta 2024-02-05]
Seven Reasons to Be Proud to Be an Introvert
https://www.psychologytoday.com/us/blog/nurturing-self-compassion/201706/seven-reasons-to-be-proud-to-be-an-introvert [žiūrėta 2024-02-05]
Why Introverts Should Journal Their Way Through Difficult Times
https://introvertdear.com/news/why-introverts-should-journal-their-way-through-difficult-times/ [žiūrėta 2024-02-05]
