Visai neseniai Nacionalinėje dailės galerijoje praūžė „Neskaitymo festivalis“. Galime pasidžiaugti, kad jame dalyvavo ne tik žmonės, susiduriantys su disleksija, jų artimieji, bet ir švietimo įstaigų atstovai. Kadangi teko ne su vienu pabendrauti, drąsiai galiu teigti, kad atėjo (kai kurie net atvažiavo iš kitų Lietuvos miestų) išgirsti, pažinti, daugiau sužinoti bei ieškoti atsakymų, kaip galima padėti.
Galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, mokymosi sunkumai pradedami atpažinti, pradedami skirstyti pagal jiems būdingus bruožus. Švietimo sistema po truputį pradeda taikyti įvairias metodikas, padedančias mokymosi sunkumus patiriantiems mokiniams.
Mūsų bibliotekos teminės literatūros fonde yra nemažai knygų, kuriose nagrinėjama, kas yra disleksija, nuo kelerių metų ją galima atpažinti ir kiek laiko užtrunka nustatyti, kokį mokymosi sunkumą patiria vaikas. Pateikiami pasiūlymai, kaip mokykla, tėvai ar mokytojai gali padėti vienus ar kitus mokymosi sunkumus patiriantiems vaikams.
Viena iš tokių knygų – „Esminis disleksijos vadovas“ (The Essential Guide to Dyslexia). Jos autorius Robertas Dafis (Robert Duffy) spaudos ir leidybos industrijoje dirba daugiau nei 50 metų, redagavo ir parašė ne vieną straipsnį ir knygą. Šiuo metu jis dirba vadovaujančiu redaktoriumi kasdieniniame internetiniame naujienlaikraštyje „Need2Know“, kuriame glaustai apibendrinamos svarbiausios dienos verslo, technologijų, politinių ir pasaulio įvykių, pramogų aktualijos, naujienos ir istorijos.
Knygoje „Esminis disleksijos vadovas“ ekspertų sukauptos žinios ir patarimai, ką reikia žinoti siekiant padėti savo vaikui, kuris patiria mokymosi sunkumų. Joje pateikiami naujausi faktai ir praktiniai patarimai, leidžiantys nustatyti, kas vyksta su jūsų vaiku, kaip bendrauti su mokytojais, taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip įvertinti, ir kokios yra vaiko teisės bei padėti jam pasirinkti tinkamą išsilavinimą.
„Daugelį mokymosi sunkumų, kai jie yra nustatyti, galimą įveikti. Jei jūsų vaikas turi arba įtariate, kad gali turėti mokymosi sunkumų, šis vadovas suteiks jums žinių, kokių veiksmų reikia imtis“, – rašoma anotacijoje.
Pakitęs vaiko elgesys, padidėjęs jautrumas, liūdesys, užsisklendimas, neretai ir nemotyvuotas pyktis ar ašaros – tai vienas iš rodiklių, kad vaikas susidūrė su sunkumais. Tai mato ne tik tėvai, kartais tokią charakteristiką pateikia ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistai. Problemos identifikavimas palengvina ne tik vaiko, bet ir jį supančių žmonių gyvenimus.
Jau pirmuose knygos „Esminis disleksijos vadovas“ puslapiuose pateikiamas sąrašas silpnybių ir stiprybių, kurios būdingos vienam ar kitam sutrikimui, pvz., disleksijai, diskalkulijai ar dispraksijai.
Atsakius į klausimus, su sąrašu siūloma kreiptis į psichologą (geriausia, tos įstaigos, kurią vaikas lanko), kuris arba patvirtins, arba paneigs jūsų atsakymus ir patars, kaip elgtis toliau.
Knygoje taip pat pateikiami atsakymai, kas yra individualūs mokymosi poreikiai, kaip jie susiję su disleksija, diskalkulija, dispraksija, disgrafija, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu. Taip pat pateikiami patarimai, kaip gauti pagalbą, teisingai pasirinkti mokyklą ir t.t.
„Deja, nėra stebuklingo gydymo ar slaptos formulės, tačiau yra daug pagalbos ir patarimų. Tikimės, kad mums pavyko atsakyti bent į kai kuriuos jums rūpimus klausimus apie mokymosi sunkumus ir disleksiją. Visi galime skatinti tokias veiklas kaip sąmoningumo ugdymo savaitės, konferencijos ir savanorių grupės, kurios dalinasi ir skleidžia supratimą apie disleksiją“, – tai žodžiai, parašyti paskutiniame knygos skyriuje. Vėliau pateikiamas sąrašas organizacijų ar asociacijų, į kurias galima kreiptis pagalbos. Gaila, bet šiame sąraše tik informaciją apie pagalbą Jungtinėje Karalystėje.
Ir vėlgi šiųmetiniame „Neskaitymo festivalis“ dalyvavę žmonės, atskleidė, kad disleksijos tema yra opi, sunku gauti reikiamą pagalbą, o neretai tėvai, sužinoję, kad vaikui disleksija, paliekami nežinioje, ką daryti toliau. Pasiūlymus ir veiksmus, kaip elgti, galima rasti ir paskutiniame knygos puslapyje. Vienas iš jų: „Jei neprašysi, negausi – negali visko padaryti pats! Kalbėkite su kitais tėvais ir bandykite išsiaiškinti, ar jie gali padėti. Nepanikuokite, tai tik vienas iš etapų, kuo toliau, tuo viskas klostysis aiškiau ir lengviau!“
Tad ieškokite pagalbos, dalinkitės turima informacija, patirtimi, junkitės prie socialiniame tinkle „Facebook“ esančios grupės „Disleksija – Tėvams“, kurkite savo grupes. Susisiekite su mūsų biblioteka, mes visada atviri disleksiją turinčių tėvų grupių susitikimui mūsų patalpose.
