Skip to content

G. Reido siūlomos gairės ir strategijos kuriant įtraukią mokyklą

Prasidedant naujiems metams, vieni pasižadame sau, o kartais ir aplinkiniams būti geresni, sportuoti, nenuolaidžiauti savo silpnybėms ir t.t. Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių pasižada tobulinti savo žinias ar daugiau skaityti?

Jei tokių yra, tai tikrai labai džiaugiuosi ir noriu pasidalinti dar vienos knygos, kurią galite rasti mūsų bibliotekos fonduose, apžvalga. Tai trečias, visiškai atnaujintas Garvino Reido (Garvin Reid) knygos „Disleksija ir įtrauktis: klasėje taikomi vertinimo, mokymo ir mokymosi metodai“ („Dyslexia and Inclusion. Classroom Approaches for Assessment Teaching and Learninig“) leidimas.

Knygos autorius – daktaras Garvinas Reidas – tarptautinis praktikuojantis psichologas, konsultantas ir rašytojas. Dešimtmetį buvęs klasės mokytoju, 16-ka metų universiteto dėstytoju jis parašė daugiau nei 30-imt knygų disleksijos ir mokymosi tematikomis. Iki šiol skaito paskaitas specialistams ir tėvams, teikia konsultacijas, dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, skirtose disleksijai, mokymosi įgūdžiams, mokytojų rengimui ir vertinimui.

„Daugiau nei 30-mt metų esu įsitraukęs į šį lauką ir tvirtai tikiu, kad visi vaikai, turintys disleksiją (ir kitus panašius sunkumus), turi būti įtraukti į pagrindinį ugdymą. Įtrauktis, kaip apčiuopiama ir realistiška koncepcija, per šį laikotarpį įgavo didžiulę vertę ne tik švietime, bet ir visoje visuomenėje. Gyvename tokiu metu, kai lygios galimybės ne visada tampa realybe, bet daugumoje visuomenės vaidina labai svarbų vaidmenį“, – savo knygos įžangoje rašo G. Reidas.

Fauxels nuotrauka iš pexels.com

Knygoje autorius siūlo išsamias gaires ir strategijas, pateikia tyrimų pavyzdžių ir perspektyvų, o kuriant visos mokyklos įtraukties politiką G. Reidas siūlo atsižvelgti į penkis pagrindinius veiksnius:

  • Pripažinti skirtumus. Nors pripažįstama, kad yra bendrų disleksijos pasireiškimo formų, svarbu, kad jos nepaveiktų mokymo metodų. Planuojant įtrauktį svarbu atsižvelgti į individualius vaikų, turinčių disleksiją, mokymosi skirtumus;
  • Pažinti ir pripažinti stipriąsias puses. Mokymo programos lankstumas palengvina mokinių, turinčių disleksiją, kūrybiškumo ir platesnio mąstymo atsiskleidimą;
  • Suprasti, ką reiškia įsitraukimas. Visiems besimokantiems numatyti bendrus mokymo programos tikslus ir rezultatus, tuo pat metu tenkinant ir mokinių, turinčių individualių poreikių, reikmes;
  • Veiklų  planavimas. Mokymosi aplinka – vienas įtakingiausių veiksnių įtraukties kontekste. Svarbu įsitraukti daugiadisciplininį vertinimą ir bendradarbiauti planuojant programas, kurios turėtų būti įtrauktos į visos mokyklos programą;
  • Rezultatų pasiekiamumas. Šiuo metu pastebima tendencija, kai kuriais atvejais net manija, vertinti mokyklų mokymosi rezultatus. Tai ypač svarbu privačioms mokykloms. Pagal mokinių pasiekimus jos yra reitinguojamos, o rezultatai skelbiami masinėse informavimo priemonėse. Tėvams – tai dar vienas motyvas savo vaikams renkant mokyklas. Vis dėlto šie rezultatai dar neatskleidžia mokyklos galimybių teikti diferencijuotą ir integruotą ugdymą.

Šis G. Reido knygos „Disleksija ir įtrauktis: klasėje taikomi vertinimo, mokymo ir mokymosi metodai“ leidinys papildytas įrodymais grįstomis mokymo strategijomis (ugdančiomis ir plėtojančiomis savarankišką mokymąsi, bendravimą su tėvais), pateikiamos nuorodos į dabartinius tyrimus, aptariamas tinkamas išteklių (internetinės svetainės, programos ir programinė įranga) naudojimas, diferencijavimas ir mokymosi stiliai.  

Autorius savo knygoje taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas, turintis disleksiją, turi būti mokomas jam tinkančiais būdais. Dėl „gana paviršutiniško ir beveik stereotipinio požiūrio į disleksiją“ gali atsirasti netinkamų mokymo metodų. Pateikia informaciją apie veiksnius, praktinius pasiūlymus, kuriuose atsižvelgiama į mokymosi pageidavimus, motyvaciją ir mokymosi aplinką.

Išvadose G. Reidas atkreipia dėmesį į tai, kad klaidingas disleksijos supratimas lėmė „stebuklingą išgijimą“ ir aktyvios rinkodaros skatinamus „naujus proveržius“. Taip pat jis skatina ne tik padėti mokytojams suprasti kas yra disleksiją, bet ir pagelbėti kuriant veiksmingas įtraukties strategijas ir metodus.

Kaip rašoma SEN žurnalo (pagrindinis Jungtinės Karalystės žurnalas, skirtas specialiųjų ugdymo poreikių klausimams apžvelgti) atsiliepimuose apie knygą: „Tai įspūdinga medžiaga (tekstas), vienoje vietoje apjungianti geriausią akademinę ir praktinę informaciją. Aiškus ir suprantamas tekstas skaitytoją veda per gausų informacijos labirintą.“