Atostogos: kaip disleksijos iššūkius paversti atradimais

Artėjančios vasaros atostogos mokiniams kelia palengvėjimo jausmą – nereikės į mokyklą, nereikės mokytis! O ką jau bekalbėti apie disleksiją turinčių mokinių norą numesti knygas, sąsiuvinius – visą, kas susiję su mokymusi, į kambario kampą ir ilsėtis, pramogauti, nebegalvoti apie mokyklą ir joje kylančius iššūkius.

Vasara – atostogų metas, kuomet tėvai, o ypač vaikai, turi pailsėti, pasisemti jėgų. Kiekvienam iš mūsų svarbu, kad vaikai būtų laimingi ir gyvenime patirtų kuo mažiau sunkumų. Kai vaikai susiduria su jais, visada stengiamės jiems greičiau padėti.

Disleksija – tai vienas iš tų patiriamų sunkumų. Neretai tėvai nori, kad vaikai pailsėtų. Tačiau labai svarbu, jog vasaros metu jie galėtų tobulinti savo skaitymo ir rašymo įgūdžius. Tada susiduriama su dilema: leisti visą vasarą jam ilsėtis ar versti skaityti bei rašyti.

Kyle Redford, Jeilio Disleksijos ir kūrybiškumo centro švietimo redaktorė bei mokytoja, turinti 30-ties metų stažą, savo straipsnyje „Skirkite laiko vasaros pramogoms“ („Taking time for summer fun“) pabrėžia, kad nors visi vaikai turi atostogauti, vis dėlto pernelyg ilgas akademinių įgūdžių apleidimas nėra gerai. „Puikus poilsis – ne tas, kuris užkerta kelią įgūdžių palaikymui“, – rašo K. Redford.

Vasaros atostogų metu vaikai dažnai pamiršta rašymo ar skaitymo įgūdžius, o disleksiją turintiems tai kelia nemenkų iššūkių. Atrasti vieną atsakymą, kuris tiktų visiems disleksiją turintiems mokiniams, neįmanoma. Vis dėlto, remdamasi straipsniais, noriu pasidalinti gerąja patirtimi, kaip vasaros atostogų metu atrasti naujų būdų mokytis be streso ir kurie galėtų padėti tėvams, auginantiems disleksiją turinčius mokinius, smagiai ir išradingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, padėtų lavinti jų kalbinius bei kūrybinius įgūdžius.

Prieš pateikdama keletą mokymosi būdų, kurie be streso atvers erdvę kūrybai, saviraiškai ir džiaugsmui mokytis kitaip, trumpai papasakosiu devynmetės Heidi tėvų pasidalinta istorija. Ne visi galime išvykti į užsienį, todėl geras pavyzdys gali paskatinti pritaikyti veiklas ir atostogaujantiems Lietuvoje.

Prieš vasaros atostogas Heidi, devynmetei mergaitei, turinčiai disleksiją, buvo pateikta įprasta užduotis – grįžus į mokyklą raštu aprašyti savo vasaros įspūdžius. Tačiau rašymas Heidi visada kėlė stresą: disleksija ir baimė suklysti ją stabdė, todėl ji ilgą laiką vengė rašymo. Iš pradžių jos dienoraštis buvo pilnas piešinių: drambliai, liūtai, ereliai ir antilopės, bet nei vieno užrašo. Vis dėlto viskas pasikeitė, kai Heidi su tėvais išvyko į kelionę po Botsvaną ir Zimbabvę, kur netikėtai atrado būdą išreikšti save.

Kelionės metu gidė nuolat skatino žvelgti aplink ir stebėti sakydama paprastą, bet veiksmingą klausimą – „Ką tu matai?“. Vieną dieną vietoje įprasto klausimo Heidi išgirdo – „Ką tu jauti?“. Tai ją paskatino ne tik piešti, bet ir pradėti mąstyti, ką jaučia ir patiria. Kai šeima aplankė Tsodilo kalvas, kur priešistoriniai San genties piešiniai perteikia istorijas be žodžių, Heidi suprato, kad ji irgi gali pasakoti istoriją… Savaip!

Tada ji pirmą kartą, nebijodama klaidų, pabandė aprašyti, ką mato: „Tarp pilkų uolų stovėjo žirafa.“ Tai buvo didžiulis proveržis – žodžiai, kad ir netobuli, pradėjo lydėti jos piešinius. Kelionės pabaigoje Heidi dienoraštyje atsirasdavo vis ilgesnių sakinių, kuriuose atsispindėdavo ir jos jausmai: „Aš buvau safaryje ir pamačiau zebrą. Labai apsidžiaugiau, nes tai buvo gyvūnas, kurį labiausiai norėjau pamatyti.“

^{Tara Winstead nuotrauka iš pexels.com}

Nors rašyba vis dar buvo netiksli, ji pradėjo rašyti savarankiškai, su pasitikėjimu nebijodama klysti ir atskleisti jausmų. Safario kelionė virto ne tik nuotykiu gamtoje, bet ir asmeniniu proveržiu – iš baimės klysti ir rašyti į džiaugsmą kurti.

Dažniausiai tik tėvai gali įvardinti, kas geriau suteikia pagalbą jų vaikui, ir tik jie geriausiai žino, kaip suderinti šiuos poreikius. Norėčiau tikėti, kad Heidi tėvų papasakota istorija, psichologės dr. Lauros Phillips (Child Mind Institute), K. Redford pateikti pasiūlymai tikrai praturtins ar patvirtins jau žinomus būdus ar metodus, kuriuos tikriausiai stengiasi taikyti visi su mokymosi iššūkiais susiduriančių vaikų tėvai.

Skatinti kasdienį skaitymą ir mokymąsi išlaikant žaidybinę ar kūrybinę atmosferą. Pasinaudojant geru oru, galima skaityti lauke. Tai paskatintų pomėgį skaityti ir rašyti.

Kurti savo vasaros dienoraštį, kuriame vietoje ilgo teksto gali būti piešiniai, nuotraukos, lipdukai ir trumpi aprašymai.
Kartu su šeima garsiai skaityti knygą – po skyrelį kasdien, vėliau aptarti turinį piešiant ar pasakojant.
„Skaitymo palapinė“ – tai jaukios skaitymo erdvės sukūrimas, kurioje kasdien vaikai gali skaityti po pasirinktą puslapį. Svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų patogiai įsitaisęs ir būtų pakankamai šviesos.

2. Naudoti išmanias technologijas ir multisensorinius metodus, kad mokymasis būtų patrauklesnis:

Technologinės priemonės, tokios kaip pritaikytos skaitymo programėlės, balso atpažinimo programinė įranga ir planšetiniai kompiuteriai, gali padėti disleksikams lengviau ir įdomiau mokytis. Svarbu pasirinkti priemones, kurios atitinka vaiko poreikius ir padeda jam mokytis efektyviau. Pavyzdžiui, programa vaikams „Liūtas Grinu“ skirta mokytis skaityti žaismingai – integruoja garsus, vaizdus ir rašymo pratimus.
Kurti restorano meniu. Piešiant ar rašant pavadinimus, lavinami rašymo ir kūrybiniai įgūdžiai. Po to galima pasitarti ir pagal sugalvotą meniu ruošti maistą arba sutarti, jog vienas skaito receptą, o kitas gamina. Vėliau galima kartu kurti savo receptų knygelę.
Garsinių knygų skaitymas ir iliustravimas klausymo bei vaizduotės ryšio stiprinimui. Pasiūlyti vaikui klausytis garsinių knygų (ELVIS bibliotekoje yra didelis įvairaus turinio, skirtingo amžiaus grupėms tinkamų knygų pasirinkimas) ir tuo pat metu piešti veikėjus. Vėliau galima pasiūlyti atkurti ar suvaidinti istoriją pasakojant, ko klausėsi.

3. Kurti teigiamą mokymosi patirtį ir motyvaciją, suteikiant vaikui pasitikėjimo ir kontrolės jausmą.

Leisti išsirinkti skaitomą knygą ar pasiūlyti aprašyti savo mėgstamą gyvūną. Taip pat galima pasiūlyti sukurti žaidimą, parašyti jam taisykles, o vėliau visai šeimai kartu žaisti.
Sukurti „Pažangos žemėlapį“ – kiekvienas mažas žingsnis (pvz., perskaitytas puslapis, aprašytas įvykis) pažymimas lipduku ar simboliu. Taip pat galima susitarti, kad surinkus tam tikrą simbolių skaičių vaikas parenka mėgstamą pramogą ar veiklą sau arba visai šeimai.
Šeimos rate arba su draugais organizuoti „istorijų vakaronę“ ir pasakoti sugalvotas istorijas, kurios vėliau gali būti surašytos, nupieštos ar suvaidintos. Vyresniems vaikams galima pasiūlyti kurti „siaubo pasakas prie laužo“, kurias vėliau galima ir užrašyti.

4. Derinti poilsį su įgūdžių lavinimu siekiant balanso tarp veiklos ir atsipalaidavimo. Buvimas lauke teigiamai veikia vaikų dėmesio sutelkimą, nuotaiką ir energiją.

Vaikščiojant stebėti paukščius, sodo augalus (tarkime, skaičiuoti sėklas, gėles), ar net sukurti paprastą „misiją“ – pavyzdžiui, rasti 5-is skirtingų formų lapus.
Žaisti „paukščių bingo“ – stebėti paukščius, o vėliau nupiešti juos arba aprašyti jų skleidžiamus garsus ar išvaizdą.
Sukurti „vasaros tyrinėjimų“ projektą, kurio metu gamtoje galima stebėti augalus, vabzdžius. Vėliau ieškant informacijos knygose ar internete viską galima papasakoti piešiant ar aprašant.

5. Bendradarbiauti su mokytojais ir planuoti grįžimą į mokyklą. Jei tik įmanoma, susisiekti su būsimais mokytojais arba pasikalbėti su esamais ir aptarti vaiko individualius poreikius. Pedagogai galėtų suteikti informacijos apie priemones bei metodus, kurie bus tinkamiausi siekiant lengvesnių ateinančių mokslo metų pradžios.

Pasikalbėti su pedagogu ir paprašyti rekomenduoti vasaros veiklas bei skaitomų ar klausomų knygų sąrašą.
Kartu su vaiku sukurti aiškų, bet lankstų kalendorių, leidžiantį jam nenukrypti nuo kasdieninio ritmo. Tai palengvintų grįžimą į mokyklą. Dienotvarkės pavyzdį galite rasti apžvalgos pabaigoje.
Prieš mokslo metus kartu su vaiku pasivaikščioti iki mokyklos ir pakalbėti apie ateinančius metus, draugus, mokytojus bei lūkesčius. Tai galėtų sumažinti naujų mokslo metų nerimą ir baimę.

Kiekvienas iš mūsų supranta, kad vasara – atostogų metas. Leiskime vaikams atostogauti, bet nepamirškime, kad rutinos palaikymas labai svarbus mums visiems. Juk po atostogų grįžus į darbus, kartais net ir mums reikia laiko, kad prisimintume, ką veikėme prieš jas, peržiūrėtume susikaupusius elektroninius laiškus ir, žinoma, galėtume vėl grįžti į buvusią darbo rutiną.

Vasaros dienotvarkė vaikui, turinčiam disleksiją (7–12 m.)

Laikas	Veikla	Tikslas
8:00–9:00	🛏️ Kėlimasis, pusryčiai, ryto higiena	Sukuria saugią dienos pradžią, padeda palaikyti struktūrą
9:00–9:30	📖 Skaitymas garsiai arba su garsine knyga	Skaitymo įgūdžių stiprinimas, žodyno plėtimas
9:30–10:00	✍️ Kūrybinė veikla: piešinys su užrašu, dienoraštis ar trumpa istorija	Lavina rašymo įgūdžius be spaudimo, leidžia išreikšti mintis
10:00–11:30	🚴‍♀️ Aktyvus laikas lauke: pasivaikščiojimas, žaidimai, paukščių stebėjimas	Skatina judėjimą, stiprina dėmesį ir emocinę pusiausvyrą
11:30–12:30	🍽️ Pietūs + laisvas laikas (pvz., dėlionės, „Lego“)	Poilsis, savarankiškumo skatinimas
12:30–13:00	🔤 Kalbos žaidimai: žodžių dėliojimas, rimų kūrimas, garso kortelės	Skatina fonologinį suvokimą, padeda geriau pažinti raidžių garsus
13:00–14:00	🎨 Kūrybinis projektas: menas, koliažas, rankdarbiai	Skatina vaizduotę, saviraišką ir motorinius įgūdžius
14:00–15:00	📺 Naudingas laikas prie ekrano: edukaciniai filmukai, garso skaitymo programėlės	Technologijos padeda mokytis pagal vaikui tinkamą tempą
15:00–16:30	🧩 Laisva pasirenkamas žaidimas arba eksperimentas	Žaidimas stiprina problemų sprendimą ir kūrybiškumą
16:30–17:00	📚 Ramus skaitymas kartu arba poilsis skaitant pasaką	Atsipalaidavimas, pasitikėjimo skaitymu stiprinimas
17:00–18:00	🍽️ Vakarienė, bendravimas su šeima	Socialinių įgūdžių ir emocinio ryšio stiprinimas
18:00–19:00	🌇 Vakaro veikla: pasivaikščiojimas, stalo žaidimai	Ramus vakaras be ekranų, geresnis pasiruošimas poilsiui
19:00–20:00	🛁 Vakaro ruošos rutina: prausimasis, pižamos apsirengimas, pasakos skaitymas ar garsinė istorija	Padeda užmigti lengviau, užtikrina saugią dienos pabaigą