Su piketais praūžus mokyklos baigiamųjų egzaminų maratonui vieni liko patenkinti kilsteltais balais, kiti – nuliūdę dėl neteisybės. Vis dėlto vasara jau baigiasi ir nemaža dalis moksleivių, gavę stojamųjų į aukštąsias mokyklas atsakymus, taps studentais. Artėjant šiam laikotarpiui apžvelgsiu Adriano J. Valbanko (Adrian J. Wallbank) knygą „Akademinis rašymas ir disleksija: vaizdinis rašymo universitete vadovas“, kurioje pristatomi akademinio rašymo būdai pritaikyti aukštųjų mokyklų studentams, turintiems disleksiją.
„Kad ir ką žmonės sakytų apie disleksiją, svarbu žinoti, jog kai kurie iš pačių protingiausių pasaulio žmonių – didžiausių įmonių savininkai – yra disleksikai. Mes tiesiog matome pasaulį kitaip, o tai yra pranašumas. Aš mokausi kitaip – ir tame nėra nieko blogo“, – jau pirmame knygos skyriuje savo pastebėjimais dalinasi JAV modelis ir aktorė Šarlotė Makinei (Charlotte McKinney).
Pirmajame skyriuje stengiamasi atkreipti dėmesį, kad mokymasis aukštojoje mokykloje skiriasi nuo mokymosi bendrojo lavinimo įstaigoje. Apžvelgiant aukštųjų mokyklų reikalavimų skirtumus stengiamasi padėti studentams suprasti savo disleksiją, pateikiamos strategijos, kaip prisitaikyti prie naujovių ir efektyviai naudoti savęs palaikymo metodus. Supažindinama, kas yra akademinis rašymas, jo funkcijos, lūkesčiai ir stilistiniai rašymo formų mokykloje skirtumai. Taip pat pateikiami vizualiniai pavyzdžiai ir šablonai, padėsiantys disleksiją turintiems studentams lengviau orientuotis naujoje aplinkoje.
Antras skyrius pradedamas žinomo JAV aktoriaus Tomo Kruzo (Tom Cruise) žodžiais: „Turėjau treniruotis, kad galėčiau sutelkti dėmesį. Tapau labai pastabus ir išmokau kurti vaizdinius, kad įsisavinčiau informaciją.“
Šiame skyriuje aiškinama, kodėl akademinis skaitymas yra toks sudėtingas ir koks jo tikslas. Aptariami būdai ir pateikiami pavyzdžiai, kaip efektyviai skaityti pateiktą mokomąją medžiagą, pabrėžiant, kad akademinis skaitymas nėra tik „skaitymas nuo pradžios iki pabaigos“, o tikslinės informacijos gavimo procesas bei pasiruošimas būsimoms užduotims. Pateikiami vizualiniai pavyzdžiai, kaip pasitelkus spalvas, simbolius ar kitas priemones identifikuoti, struktūrizuoti, išskirti reikiamą informaciją, kuri palengvintų rašymo darbų ruošimą.
Skyrius „Kritiškas skaitymas ir kritinis mąstymas“ pradedamas turinčios disleksiją rašytojos, poetės, disleksijos ekspertės Tifani Sandei (Tiffany Sunday) mintimis: „Mes esame novatoriai, išradėjai ir menininkai. Mes mąstome kitaip, pasaulį matome kitaip ir problemas sprendžiame savaip. Būtent ši kitoniškumo savybė ir yra disleksiško mąstymo genialumo šaltinis“.
Šiame skyriuje ne tik nagrinėjama, kas yra kritinis skaitymas ir mąstymas, bet taip pat pabrėžiama, kad tai tiesiogiai susiję su kritiniu rašymu. Mokoma analizuoti šaltinius, išskirti pagrindines idėjas, suformuoti argumentus. Pateikti vizualūs pavyzdžiai (kritinio skaitymo matricos, argumentų žemėlapiai, simbolių sistema ir t.t.) padeda struktūruoti mintis prieš rašant darbus.
Pasiruošimo etapas yra ne mažiau svarbus nei pats rašymas. „Disleksikai mąsto kitaip. Jie yra intuityvūs, puikiai sprendžia problemas, geba matyti visumą ir supaprastinti sudėtingus dalykus. Nors jie prasti skaitovai, tačiau puikūs novatoriai“, – savo mintimis, ketvirtame skyriuje, dalinasi Sali Šaivits (Sally Shaywitz), mokslininkė, viena iš Jeilio disleksijos ir kūrybiškumo centro „Overcoming dyslexia“ įkūrėjų.
Studijuojant (nesvarbu, kokią specialybę pasirinksite) vis vien teks analizuoti pateiktą medžiagą, rašyti įvairius rašinius ar darbus. Vienas iš sunkiausių uždavinių, ypač turintiems disleksija, teisingai suprasti ir išsiaiškinti pateiktą užduotį. Tai atlikus (ketvirtame skyriuje „Pasiruošimas rašymu“) pirmiausia siūloma užduotį sustruktūrizuoti, pasitelkiant tris pagrindinius komponentus: 1. Atrasti pagrindinius turinio/temos raktinius žodžius, kurie turi būti panaudoti rašomajame darbe; 2. Atsirinkti veiklos raktinius žodžius (veiksmažodžius ar veiksmažodžių frazes), kurie padės atskleisti teksto prasmę, suprasti užduoties reikalavimus ir aiškiai sustruktūrizuoti atsakymus. 3. Teisingai pasirinkti dėmesio sutelkimo ar apribojimo raktinius žodžius, kurie padės ne tik suprasti, į ką tiksliai turi būti sutelktas dėmesys atliekant užduotis, bet ir užsibrėžti ribas, kokią informaciją reikia įtraukti, o kokios nereikia.
Šiame knygos skyriuje pateikiami vizualiniai metodai: minčių žemėlapiai, struktūrinės schemos. Taip pat pateikiami įžangos, sakinio temos formulavimo, argumentų išdėstymo pavyzdžiai ir užduotys, padedančios įveikti nerimą dvejojant, kaip „suaktyvinti“ mintis ir pasirinkti teisingą bei priimtiną rašymo kryptį.
„Mokymasis mokykloje man buvo niūrus. Mano mintys nuolat šokinėdavo ar nuklysdavo – tiesiog negalėjau susikaupti. Aš viską matau vaizdiniais ir visada viską įsivaizduoju… Toks jau mano mąstymo būdas. Tad, kad ir apie ką bekalbėtumėte, mano galvoje iš karto susiformuoja vaizdai“, – savo mintimis dalinasi Glenas Beilei (Glenn Bailey), disleksiją turintis verslininkas.
Penktame skyriuje „Efektyvių pastraipų vizualizavimas: savo minties pateikimas ir pagrindimas įrodymais“ rašoma, jog atlikti tyrimai atskleidė, kad žmonėms, turintiems disleksiją, svarbu matyti „platesnį vaizdą“. Vis dėlto pateikiant sudėtingą mokymosi medžiagą jie lengvai gali „pamesti“ pastraipose pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, konkuruojančios ar tarpusavyje susijusios idėjos jiems dažnai atrodo vienodai svarbios ir/arba neatskiriamos, todėl tai kelia nemenką iššūkį, kai reikia nuosekliai analizuoti.
Penktas skyrius skirtas pastraipų struktūrai. Visų pirma jame siekiama paaiškinti ir padėti išmokti sukurti aiškų „tema – įrodymas – analizė“ modelį, taip pat ir pagelbėti studentams, ypač turintiems disleksiją, suprasti, kaip rašyti logiškas, aiškias ir įrodymais pagrįstas pastraipas. Pasitelkiant vizualias priemones bei naudojant spalvas, šiame skyriuje aiškinama, kaip turi atrodyti teisingai suformuluota pastraipa, kas yra pastraipos teminis sakinys (The topic sentence) ir kaip teisingai jį suformuluoti. Taip pat pateikiami patarimai, kaip rašant pastraipas išvengti klaidų (pvz., per ilgi sakiniai, nepaaiškintos citatos ar nenuoseklūs minties šuoliai) bei pateikiami pasiūlymai, kaip jas koreguoti.
Teisingas ir pagrįstas suformuotas argumentų pateikimas – esminė akademinio rašymo dalis, atskleidžianti studento požiūrį, mąstymą ir galimybę pagrįsti savo nuomonę. Kaip tai padaryti aiškinama šeštame skyriuje „Savo argumentų pateikimas: aiškių ir tikslių sakinių rašymas ir struktūravimas“. Šiame skyriuje gilinimąsi į sakinio struktūrą, aiškinama, kaip rašyti aiškius, argumentuotus ir sklandžius sakinius, kurie atitiktų aukštųjų mokyklų keliamus reikalavimus. Pasitelkiant vizualinę medžiagą pateikiami šeši pagrindiniai sakinių rašymo tipai, aiškinama ir mokoma juos rašyti.
Sakinių tipai:
- Aiškinamieji, pasakojamieji ir aprašomieji sakiniai (pateikia informaciją, paaiškinimus, faktus ar kontekstą);
- Referuojantys/pristatomieji sakiniai (nurodo, ką teigia ar daro kiti autoriai ar šaltiniai);
- Vertinamieji sakiniai (išreiškia nuomonę, vertinimą ar požiūrį apie nagrinėjamą objektą);
- Paneigiamieji/kritikuojantys sakiniai (prieštarauja ar atsako kitų autorių idėjoms, teiginiams);
- Įtikinamieji sakiniai (įtikina skaitytoją tam tikru požiūriu ar išvada);
- Argumentuojantys/analitiniai sakiniai (plėtoja argumentus, susieja tezes su įrodymais ir analizuoja).
Septintas skyrius „Akademinis rašymo stilius: aiškumas ir tikslumas“ pradedamas poeto, dramaturgo Benjamino Zefanija (Benjamin Zephaniah), turinčio disleksiją, mintimis: „Turint disleksiją galima tapti kūrybiškesniu. Jei nori sudaryti sakinį, bet nerandi tinkamo žodžio, turi sugalvoti, kaip jį parašyti kitaip. Tam reikia kūrybiškumo, todėl tavo „kūrybinis raumuo“ stiprėja“. Šiame skyriuje didelis dėmesys skiriamas akademinei kalbai. Stengiamasi padėti suprasti, kas yra akademinis rašymo stilius (pateikiamas akademinio stiliaus rašymo žodynas), mokoma, kaip aiškiai, tiksliai ir glaustai rašyti. Aptariamos kliūtys, trukdančios aiškiai pateikti norimą informaciją, bei pateikiama asmeninio/neformalaus ir akademinio rašymo stiliaus skirtumų lentelė.
Paskutinis knygos skyrius – „Korektūra ir redagavimas“. Tai ne tik labai svarbus, bet ir baigiamasis žingsnis atliekant rašymo darbus. Svarbu ne tik ištaisyti gramatines klaidas, bet ir peržiūrėti turinį, sakinių struktūra, stilių, o turintiems disleksiją – tai didelis iššūkis.
Šis skyrius skirtas pagelbėti ir išmokyti, kaip naudojant vizualines bei lengvai pritaikomas priemones žingsnis po žingsnio efektyviai koreguoti ir redaguoti tekstus. Pavyzdžiui, pateikiami patarimai ir lentelės, kuriose sistemingai sudėliota informacija, į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai rašto darbe ieškoma gramatinių klaidų, redaguojamas tekstas papildomas nauja informacija ar citata.
Kiekviename metodiniame leidinyje galima atrasti reikiamos ir naudingos informacijos. Kartais paprastai ir aiškiai išdėstyta medžiaga padeda atrasti spendimus, apie kuriuos anksčiau net nebuvome susimąstę. Adriano J. Valbanko knygą „Akademinis rašymas ir disleksija: vaizdinis rašymo universitete vadovas“ norėčiau pasiūlyti ne tik studentams, turintiems disleksiją, bet ir mokytojams ar dėstytojams, kurie moko analizuoti, kritiškai skaityti ir rašyti. Juk kiekvieno pedagogo tikslas – padėti savo ugdytiniui tobulėti, o žinant įvairius mokymo metodus ir strategijas bei juos taikant, tai tampa paprasčiau.
