Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – kompleksiška būklė. Pirma, ASS sukelia sunkumus kognityvinėse, emocinėse, elgsenos ir socialinėse srityse. Antra, prie simptomų įvairovės dar prisideda ir tai, kad ASS būdingi simptomai pasireiškia ne visiems ir/ar ne vienu metu.1 Trečia, daugelis su ASS susijusių genetinių mutacijų kelia didelę kitų, gretutinių, ligų riziką – ASS turintys žmonės neretai patiria epilepsiją, motorikos ir miego,1 psichikos ir kognityvinių funkcijų (socialinio nerimo, dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo, intelekto ir kt.) sutrikimus.2 Todėl apibrėžti, kokius sunkumus patiria vaikai su ASS, – gana sudėtinga.
Vis dėlto žinoma, kad vienas iš sunkumų, su kuriuo dažnai susiduria ASS turintys vaikai, yra teksto supratimas. Vaikai su ASS, turintys skaitymo sunkumų, ir įprastai skaitantys mokiniai atliko užduotį – skaitydami tekstą turėjo nuspręsti, ar jo netrūksta. Tokio pobūdžio uždaviniai reikalauja suprasti teksto darną. ASS turintiems moksleiviams sekėsi prasčiau nei kitų dviejų grupių bendraamžiams. 3 Tyrimai rodo, kad iki 65 proc. mokinių, turinčių ASS, susiduria su teksto supratimo sunkumais, net jei geba sklandžiai iššifruoti žodžius.4–7 Tai yra 6,5 karto daugiau nei įprastoje mokinių imtyje.8
Kodėl turint ASS sunkiau suprasti tekstą?
Skaitymo tikslas yra suprasti teksto prasmę. Prasmės supratimas reikalauja lankstaus mąstymo, nes skaitytojas naują perskaitytą informaciją dar turi integruoti į savo jau turimas bazines žinias. Deja, vaikai su ASS turi problemų apdorojant aukštesnio lygio informaciją, kuomet reikia informaciją organizuoti – sujungti ankstesnę ir dabartinę patirtį.
Skaitymo sunkumai taip pat siejami su problemomis suprasti informaciją iš kito žmogaus perspektyvos. Mokiniai prisimena mažiau emocinių sakinių nei ne emocinių. Dėl šių priežasčių tokiems žmonėms dažnai trūksta įgūdžių suprasti numanomą, netiesioginę informaciją, pateiktą alegorijomis, palyginimais. Tokia informacija dažnai suprantama pažodžiui.
Supratimas reikalauja dėmesio sukaupimo ir išlaikymo. Sutrikus šiems esminiams procesams, gali padidėti išsiblaškymas, impulsyvumas, užmaršumas ir pasireikšti blogas dėmesio koncentravimas. Mokiniai su ASS susiduria su dėmesio sutrikimais ir nelankstumu nukreipiant dėmesį iš vieno veiklos aspekto į kitą. Šie sutrikimai siejami su polinkiais į pasikartojantį elgesį ir siaurus interesus, kas riboja galimybes susidomėti naujomis temomis.9
Galiausiai, iššaukiantis ir pasikartojantis elgesys, būdingas ASS turintiems mokyklinio amžiaus vaikams, gali trukdyti mokytis – tai gali turėti ir įtakos mokytojų motyvacijai ieškoti sąlyčio taškų bei bendradarbiavimui klasėje.
Kaip atpažinti, kad vaikas susiduria su teksto supratimo problema?
Savo nusivylimą ir sunkumus vaikai paprastai išreiškia tokiais teiginiais kaip „Aš nekenčiu skaitymo!“ arba „Tai – kvaila!“.
Tuo tarpu tėvai pastebi, kad vaikas nesugeba apibendrinti teksto ištraukos. Vaikas gali jums pasakyti, kas nutiko istorijoje, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai vyko taip, kaip vyko, ar svarstyti, kokios galėjo būti personažo mintys ir jausmai. Vaikas taip pat nesieja įvykių knygoje su panašiais įvykiais iš kitos knygos ar realaus gyvenimo.
Mokytojas gali pastebėti, kad mokinys sutelkia dėmesį „ne į tą“ ištraukos aspektą. Pavyzdžiui, jis tiek susitelkia į detales, kad pameta pagrindinę mintį. Mokinys gali pasakyti istorijos rezultatą, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai joje pasisuko būtent taip. Be to, vaikas negali atpasakoti aiškios, logiškos įvykių sekos istorijoje. Atrodo, kad mokinio žodynas – menkas.10
Kaip padėti ASS turinčiam vaikui suprasti skaitomą tekstą?
Padedami tėvų ir mokytojų, vaikai gali išmokti strategijų, kaip susidoroti su teksto supratimo problemomis. Jas įveikti padeda strateginis tekstų skaitymas kartu. Tuo atveju, jeigu negalite skaityti kartu, puikiai tinka ir garsinių knygų klausymasis.
Bendras strateginis skaitymas susideda iš teksto peržiūros, pagrindinių idėjų nustatymo, nežinomų žodžių išsiaiškinimo ir klausimų generavimo. Susiskirstykite istorijas ar ištraukas į trumpas dalis ir perskaitę kiekvieną prieš tęsdami toliau įsitikinkite, kad vaikas suprato, kas joje nutiko. Po skaitymo ar jo metu užmegzkite pokalbį ir aptarkite, ką skaitėte / ko klausėtės, užduokite klausimus. Klausimų pavyzdžiai: „Kaip manai, kaip veikėjas jautėsi? Kodėl?“ ir „Kokią pamoką mes galime išmokti?“.
Taip pat padėkite savo vaikui užmegzti ryšį tarp to, ką jis skaitė, ir panašios patirties, kurią jis matė filme ar skaitė kitoje knygoje, susiekite perskaitytus įvykius su realiu gyvenimu.11 Vaikams, turintiems negalią, reikalinga parama kaupiant bendras žinias apie gyvenimą ir pasaulį, nes jiems dažnai neprieinamos tam tikros veiklos, lyginant su kitais vaikais. Pateikdami pagrindinę informaciją, susijusią su pagrindine teksto tema, mokiniai gali geriau suprasti tekstą. Pavyzdžiui, galima parodyti susijusį su tekstu filmą, papasakoti istoriją, ar kitaip padėti sukurti ryšius tarp savo patirties ir teksto temos. Skaitydami naudokite pagalbines, vaizdines priemones: žemėlapius, žaislus, „Flash“ korteles su svarbiausiais terminais ir kt.
Kai kurie mokiniai gali gerai reaguoti į perpasakojimo strategiją. Perpasakojimas yra supratimo strategija, taip pat vertinimo priemonė. Kartodamas istoriją savo žodžiais, mokinys gali išmokti žiūrėti į istoriją iš kuriančiojo pozicijos ir įgyti strategijų, kaip organizuoti savo mąstymą. Galite pasiūlyti mokiniui papasakoti ar nupiešti pasakojimo dalį, paskatinkite vaiką naudoti turimas iliustracijas ar nuotraukas. Taip pat galite leisti mažoms vaikų grupėms kartu perpasakoti istoriją.
Dar viena strategija – mąstymas garsiai. Garsiai mąstyti – tai skaitant tekstą, garsiai modeliuoti savo teksto supratimo strategijas: garsiai sau užduoti klausimus, sakyti išvadas, svarstyti apie teksto svarbą ir prasmę. Vienas iš galimų būdų – garsiai skaitant pačiam, skatinti vaiką sekti tekstą bei jį komentuoti. Pavyzdžiui, galima pradėti skaityti knygą sakant: „Knygos pavadinimas kalba apie klasės seniūną, todėl manau, kad skaitysime apie vaikų dalyvavimą mokinių taryboje ar kokioje nors studentų savivaldoje“, „Kai žiūriu į paveikslėlį ant viršelio, manau, kad galbūt pagrindiniai veikėjai bus berniukas ir mergaitė. Viršelyje pavaizduota klasė, todėl manau, kad šios knygos veiksmas vyks mokykloje.“ Skatinkite ir patį vaiką nuolat savęs klausti, ar supranta, ką skaito (pavyzdžiui, „Kas man čia neaišku?“ arba „Kokios informacijos man trūksta?“ ir „Ką dar autorius galėtų man pasakyti?“). Laikui bėgant, vaiką mokykite atpažinti įvairių tipų teksto struktūrą. Pavyzdžiui, tekstuose dažnai pirmiausia yra nurodoma problema, o tada problemos sprendimas. Informaciniai tekstai gali apibūdinti arba pateikti įvykių seką. 12,13
Be viso to, kaip teigiamą pastiprinimą galima naudoti ASS turinčio mokinio mėgstamus tekstus, daiktus ar veiklą, todėl gali pagerėti mokinio motyvacija ir vėliau skaitymo supratimas, nes labiau sutelkiamas dėmesys.
Garsiniai leidiniai vaikams kuriems sunku skaityti – nemokamai
Vaikams ir suaugusiems, kuriems dėl įvairių priežasčių sunku skaityti įprastą spausdintą tekstą (pvz., turintiems disleksiją, teksto supratimo problemų, asmenims, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali laikyti knygos rankose, versti puslapių ar ilgai išsėdėti), Lietuvoje skirta nemokama virtuali biblioteka ELVIS (elvis.labiblioteka.lt). ELVIS galima rasti knygų garsiniu ar kitais skaitmeniniais formatais (DAISY, pdf, EPUB ir kt.), kurie palengvina prieigą prie teksto.
Virtualią biblioteką ELVIS sukūrė ir administruoja Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). LAB įkurta neregių bendruomenės. Ji dabar teikia paslaugas visiems, turintiems ne tik sensorinių, bet ir skaitymo sutrikimų, įskaitant ir autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, susiduriančius su skaitymo ar teksto supratimo sunkumais.
ELVIS fonduose saugomų skaitmeninių leidinių yra daugiau kaip 13 tūkstančių: grožinės literatūros, žurnalų, filmų ir spektaklių su garsiniu vaizdavimu, tinklalaidžių. Taip pat yra beveik 700 leidinių, skirtų vaikams ir jaunimui, bei 80 proc. įgarsintos mokiniams rekomenduojamos literatūros. ELVIS vaikams skirtos knygos randamos pagal požymį „Vaikų ir jaunimo literatūra“. Jeigu vaikas domisi specifinėmis temomis, taip pat rasite knygų ir pagal jas, pvz., jei mokinys domisi aplinkosauga ar geografija, rekomenduojame „100 dalykų, kuriuos tu gali padaryti dėl Žemės: tvarus elgesys, patarimai, gamta ir aplinka“, jei fizika – „Kiti Albio Braito pasauliai“, „Niko kelionė per laiką ir erdvę: nuotykiai kvantiniame pasaulyje“, jei augalais – „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“.
Daugiau skaitykite:
Straipsnyje „Lengvesnis kelias į skaitymą – garsinės knygos”
– Lietuvos autizmo asociacijos “Lietaus vaikai” žurnale „Lietaus vaikai”, 2021 m. 12 numeryje, 24 psl. Nuoroda: https://firebasestorage.com/lietaus-vaikai
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Literatūros šaltiniai:
(1) Jeste, S. S.; Geschwind, D. H. Disentangling the Heterogeneity of Autism Spectrum Disorder through Genetic Findings. Nat. Rev. Neurol. 2014, 10 (2), 74–81. https://doi.org/10.1038/nrneurol.2013.278.
(2) Masi, A.; DeMayo, M. M.; Glozier, N.; Guastella, A. J. An Overview of Autism Spectrum Disorder, Heterogeneity and Treatment Options. Neurosci. Bull. 2017, 33 (2), 183–193. https://doi.org/10.1007/s12264-017-0100-y.
(3) Roux, C.; Dion, E.; Barrette, A. Enhancing Reading Comprehension Among Students With High-Functioning Autism Spectrum Disorder: A Randomized Pilot Study. Can. J. Educ. Rev. Can. Léducation 2015, 38 (1), 1–19.
(4) Frith, U.; Snowling, M. Reading for Meaning and Reading for Sound in Autistic and Dyslexic Children. Br. J. Dev. Psychol. 1983, 1 (4), 329–342. https://doi.org/10.1111/j.2044-835X.1983.tb00906.x.
(5) Henderson, L. M.; Clarke, P. J.; Snowling, M. J. Reading Comprehension Impairments in Autism Spectrum Disorders. LAnnee Psychol. 2014, Vol. 114 (4), 779–797.
(6) McIntyre, N. S.; Solari, E. J.; Grimm, R. P.; E. Lerro, L.; E. Gonzales, J.; Mundy, P. C. A Comprehensive Examination of Reading Heterogeneity in Students with High Functioning Autism: Distinct Reading Profiles and Their Relation to Autism Symptom Severity. J. Autism Dev. Disord. 2017, 47 (4), 1086–1101. https://doi.org/10.1007/s10803-017-3029-0.
(7) Solis, M.; Reutebuch, C. K.; Falcomata, T.; Steinle, P. K.; Miller, V. L.; Vaughn, S. Vocabulary and Main Idea Reading Intervention Using Text Choice to Improve Content Knowledge and Reading Comprehension of Adolescents With Autism Spectrum Disorder. Behav. Modif. 2021, 45 (1), 66–98. https://doi.org/10.1177/0145445519853781.
(8) Clarke, P. J.; Snowling, M. J.; Truelove, E.; Hulme, C. Ameliorating Children’s Reading-Comprehension Difficulties: A Randomized Controlled Trial. Psychol. Sci. 2010, 21 (8), 1106–1116. https://doi.org/10.1177/0956797610375449.
(9) Chang, Y.-C.; Menzies, H. M.; Osipova, A. Reading Comprehension Instruction for Students With Autism Spectrum Disorder. Read. Teach. 2020, 74 (3), 255–264. https://doi.org/10.1002/trtr.1929.
(10) Comprehension https://www.readingrockets.org/helping/target/comprehension (accessed May 19, 2021).
(11) Singh, B. D.; Moore, D. W.; Furlonger, B. E.; Anderson, A.; Busacca, M. L.; English, D. L. Teaching Reading Comprehension Skills to a Child with Autism Using Behaviour Skills Training. J. Autism Dev. Disord. 2017, 47 (10), 3049–3058. https://doi.org/10.1007/s10803-017-3229-7.
(12) Reading comprehension and autism https://upbility.net/blogs/news/reading-comprehension-and-autism (accessed May 17, 2021).
(13) Tell Me About the Story: Comprehension Strategies for Students with Autism https://www.readingrockets.org/article/tell-me-about-story-comprehension-strategies-students-autism (accessed May 17, 2021).
