Alternatyvūs terapiniai metodai taikomi skaitymo ir kitiems sutrikimams. 2 dalis: alternatyvių metodų apžvalga

Gydymo specialistų, dirbančių su mokymosi sunkumais, įskaitant disleksiją, terapinių metodų pasirinkimą lemia pripažinti moksliniai tyrimai. Vis dėlto siekiant pristatyti klausimą išsamiau, tikslinga apžvelgti ir kai kuriuos diskutuotino efektyvumo alternatyvius ir papildomus disleksijos gydymo metodus, turinčius savo šalininkų.

Disleksiją turintiems vaikams siūlomi įvairūs alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, sensorinė integracijos terapija, tamsinti lęšiai, chiropraktikos technika, taip pat metodas, vadinamas Dore. Populiariausi disleksiją turinčių vaikų tėvų pasirenkami alternatyvūs gydymo būdai yra maisto papildai, homeopatija ir osteopatinis/chiropraktinis gydymas. Koks jų mokslinis pagrindimas? Ar toks apskritai yra?

---

Sensorinė integracijos terapija

Žmogaus jutiminės sistemos, nuo kurių priklauso informacijos priėmimas, yra rega, klausa, skonis, uoslė, lytėjimas, propriocepcija (sąnarių padėties pojūtis) ir pusiausvyra. Efektyvi šių pojūčių integracija leidžia išsiugdyti įvairius įgūdžius, rūpintis savimi bei kitais, bendrauti su žmonėmis ir naudotis daiktais, palaikyti socialinius santykius.

Sensorinė integracijos terapija yra pagrįsta ergoterapeutės Anna Jean Ayres darbu, kuri manė, kad mokymosi problemos yra susijusios su sunkumais apdorojant iš minėtų juslių gaunamus dirgiklius. Ji teigė, kad aukštesnių intelektinių procesų raida priklauso nuo primityviosios požievinės smegenų sistemos vystymosi. Sensorinė integracijos terapija susideda iš tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, priversti vaiką suktis, važiuoti rampa, sūpuotis ir ropoti. Ji taip pat apima vaiko odos stimuliavimą įvairių tekstūrų medžiagomis.

Vis dėl to, abejotina, ar tokios technikos daro įtaką vaiko mokymuisi įvairiose akademinėse srityse. A. J. Ayres teigė, kad vaikai, gydomi jos metodais, pasiekė išskirtinių akademinių laimėjimų, tačiau to nepatvirtino nepriklausomi mokslininkai. Remiantis teoriniais argumentais, metodo šalininkų pateiktais įrodymais ir racionalia logika, atrodo, mažai tikėtina, kad vaikas gali išmokti sudėtingų įgūdžių, pavyzdžiui, skaityti, važiuodamas paspirtuku ar siūbuodamas.

---

Domano – Delacato metodas (modeliavimas)

Šis metodas, kaip ir jutiminė integracinė terapija, grindžiamas primityviosios požievinės smegenų sistemos svarba ir suvokimo procesais. Jį sukūrė kineziterapeutas Glennas Domanas ir pedagogas Carlas Delacato.

Gydymo metodas yra labai intensyvus. Kiekvienam vaikui parengiama individuali programa, kuri gali užimti didžiąją dalį vaiko laiko, praleidžiamo namuose. Manoma, kad atliekant įvairius veiksmus, judinant vaiko galvą ir galūnes, atliekant tam tikrus judesius, smegenys patirs „neuronų reorganizaciją“.

Gydymas apima tokias veiklas kaip vaiko siūbavimas, ropojimas, kabinimas aukštyn kojomis, žibinimas šviesa į akis, odos stimuliavimas įvairių tekstūrų medžiagomis, tam tikro triukšmo skleidimas, skysčių bei tam tikrų maisto produktų vartojimo ribojimas.

Tiek ši teorija, tiek teiginiai apie gydymą – abejotini. Programa yra labai intensyvi, o kai kuriems vaikams tėvai turi suburti pagalbininkų ratą. Kai kurie energingi ir nenutrūkstami judesiai, kuriuos daro vaiko kūnas, gali būti varginantys ir skausmingi. Nemažai profesinių organizacijų išreiškė rimtas abejones dėl šios terapijos formos.

---

Tamsinti lęšiai

Kai kurie optometristai mano, kad daugelį specifinių mokymosi sunkumų, ypač skaitymo, pirmiausia lemia regos sutrikimai. Helen Irlen, švietimo psichologė iš Kalifornijos, JAV, pirmoji teigė, kad tamsinti akiniai gali padėti vaikams, turintiems specifinių skaitymo sunkumų.

Šis gydymo būdas remiasi hipoteze, kad, spalvotais filtrais pakeitus vaizdo spektrą, smegenų aktyvumą galima pertvarkyti taip, kad būtų išvengta stiprios lokalios stimuliacijos, taip pat sumažinti jautrumą regos srityse. Teigiama, kad vaikai, turintys disleksiją, skaitydami tekstą per spalvotą lęšį, patiria mažesnius regėjimo streso simptomus, įskaitant akių įtampą ir galvos skausmą, pagerina skaitymo greitį, spalvotas lęšis taip pat naudingas teksto supratimui ir skaitymo tikslumui. „Gydymo“ metu vaikas išbando net 113 skirtingų spalvų lęšių, bandydamas surasti „teisingą“ atspalvį.

Kontroliuojami tyrimai nepatvirtino teiginių apie šio gydymo efektyvumą. Amerikos pediatrų draugija nepalaiko spalvotų filtrų naudojimo disleksijai įveikti, nes skaitymo sunkumai kyla ne dėl regėjimo trūkumų ir spalvų filtrai praktiškai neveikia. Spalvoti filtrai pagerina skaitymo efektyvumą asmenims, patiriantiems regėjimo stresą, tačiau vargu ar turi įtakos fonologiniams ir atminties trūkumams, susijusiems su disleksija.

Amerikos pediatrijos akademija teigia, kadangi nėra įrodymų, jog toks gydymas turi kokį nors teigiamą poveikį vaikui su specifiniais mokymosi sunkumais, jis gali pareikalauti nereikalingų išlaidų ir atitolinti tinkamą pagalbą vaikui. Mokymosi sunkumų turinčiam vaikui turėtų būti atliekamas įprastas oftalmologo (akių specialisto) akių patikrinimas, kad būtų išvengta, pavyzdžiui, toliaregystės ar trumparegystės, galinčių apsunkinti vaiko skaitymą. Dėl tokių regėjimo problemų vaikui gali būti sunku aiškiai matyti raides, tačiau regėjimo defektai nėra disleksijos priežastis.

---

Maisto papildai

Vienas iš tyrimų, susijusių su maisto papildų poveikiu disleksiją turinčių vaikų mokymosi gebėjimams, yra Lindmarko ir Clougho (2007) tyrimas. Jie atliko tyrimą, kuriame ištyrė 17 vaikų, kurie per dieną gaudavo aštuonias kapsules, kuriose buvo didelis kiekis DHA (dokozaheksaeno rūgšties) žuvų taukų. Vertinimas buvo atliekamas prieš maisto papildų vartojimą ir praėjus 4 mėnesiams po papildų vartojimo. Buvo matuojamas žodžių dekodavimas (skaitymo greitis) ir raidžių dekodavimas (motorinio suvokimo greitis).

Rezultatai parodė, kad skaitymo greitis pagerėjo 60%, o motorinis suvokimo greitis pagerėjo 23%. Tačiau šiame tyrime dalyvavo nedidelis disleksiją turinčių vaikų skaičius, tyrime nebuvo atsitiktinių imčių, jis nebuvo kontroliuojamas ar nuasmenintas ir į jį nebuvo įtraukta jokia kontrolinė grupė. Pagerėjimą galima paaiškinti normaliu vaikų vystymųsi, placebo efektu ir užduočių kartojimo efektu.

Richardsonas ir Puri (2002) atsitiktinių imčių dvigubo aklo tyrimo metu tyrė papildų polinesočiųjų riebalų rūgščių (EPA, DHA, ΑΑ, γ-linoleno rūgšties, vitamino E, konjuguotos linolo rūgšties ir čiobrelių aliejaus) poveikį įvairioms pažintinėms sritims, tarp kurių buvo ir mokymosi gebėjimai. Tris mėnesius papildai buvo skiriami keturiasdešimt vienam 10-18 metų vaikui, ar turinčiam disleksiją arba hyperaktyvumą. Tyrimas neparodė jokių skaitymo, rašymo, rašybos ir matematikos gebėjimų pokyčių dėl papildų vartojimo.

Apskritai, dauguma tyrimų neįrodo maisto papildų poveikio skaitymo įgūdžiams sveikiems vaikams, t.y. kurių tyrimai parodė, jog vitaminų ar kitų maistinių medžiagų kiekis organizme yra pakankamas.

---

Mankštos programos stimuliuojančios smegenėles

Remdamiesi smegenėlių (angl. cerebellum) disfunkcijos teorija, kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikų dalyvavimas kartotinių pratimų komplekse stimuliuoja smegenėles, taip per kelis mėnesius pagerindamas vaikų skaitymo rezultatus. Ryškiausiai reklamuojama komerciškai prieinama smegenėlių mankštos sistema yra Dore, nauja Disleksijos disprakcijos dėmesio terapijos (angl. Dyslexia Dyspraxia Attention Treatment, DDAT) versija, kurią sudaro kasdieninė pratimų, atliekamų namuose padedant tėvams, programa. Jos trukmė yra iki 12 mėnesių. Pratimų rutina yra sukurta individualiai ir laikui bėgant keičiasi.

Dore programa nebuvo įvertinta nepriklausomai. Dvejuose paskelbtuose tyrimuose buvo įvertintas tik DDAT smegenėlių mankštos programos (Reynolds & Nicolson, 2007; Reynolds ir kt., 2003) poveikis, tačiau abu šiuos tyrimus atliko smegenėlių disfunkcijos teorijos šalininkai. Nors šie tyrimai nebuvo atliekami naudojantis dabartine Dore programa, jie yra nurodyti Dore svetainėse kaip pagrindinis šios programos mokslinis pagrindimas.

Pirmasis gydymo DDAT smegenėlių pratimais tyrimas buvo atsitiktinių imčių tyrimas, atliktas su 36 vaikais (Reynolds ir kt., 2003). Antrasis tyrimas buvo pirmojo tyrimo tęsinys su jame dalyvavusiais vaikais (Reynolds ir Nicolson, 2007).

36 dalyviai, kurių amžius buvo nuo 7 iki 10 metų, buvo įvertinti kaip turintys raštingumo sunkumų riziką, juos vertinant pagal disleksijos patikros balą (angl. Dyslexia Screening Test, DST) balą. Tada jie buvo išskirstyti pagal amžių ir sudėtinius DST balus bei atsitiktiniu būdu priskirti arba 6 mėnesius atlikti DDAT smegenėlių pratimus, arba kontrolinei grupei, kuri neatliko pratimų. Tik šešiems vaikams (keturiems pirmojoje grupėje ir dviem antrojoje grupėje) buvo nustatyta disleksija, o mokykloje atlikti testai parodė, kad keli vaikai kiekvienoje grupėje tyrimo pradžioje skaitydami atitiko aukštesnius lūkesčius.

Pirmoji grupė 6 mėnesius namuose darė smegenėlių pratimus po 5-10 minučių du kartus per dieną, o antroji grupė šiuo laikotarpiu pratimų neatliko. Pratimai buvo, pavyzdžiui, stovėjimas ant pusiausvyros lentos, pupelių maišelių mėtymas ir gaudymas juos stebint akimis, verpimas ir kiti motorinės koordinacijos pratimai (Reynolds ir Nicolson, 2007). Tyrėjai nepateikė informacijos apie tai, kaip reguliariai vaikai iš tikrųjų atliko pratimus, ar jie įgyvendino programą taip, kaip buvo aprašyta.

Tyrimų rezultatai parodė, kad atlikus DST skaitymo subtestus pirmojo 6 mėnesių laikotarpio pabaigoje pirmos grupės DST žodžių skaitymo balai buvo ženkliai geresni nei antros grupės (Reynolds ir kt., 2003); antrosios grupės DST skaitymo testai nepakito (3 testas; Rack et al., 2007).

Abu šiuos tyrimus kritikavo mokslininkai ir disleksijos ekspertai, kurie nurodė, kad DST panaudojimo būdas ir metodai, naudojami duomenims analizuoti ir pranešti apie rezultatus, neobjektyviai vertino mankštos programą (Bishop, 2007; 2008; Rack ir kt., 2007; Richards ir kt., 2003; Singleton ir Stuart, 2003; Snowling ir Hulme, 2003; Stein, 2003; Whiteley ir Pope, 2003). Nors keliuose komentaruose buvo teigiama, kad naudinga įvertinti novatoriškas disleksijos intervencijas, jie visi sutiko, kad Reynoldso ir jo kolegų tyrimai buvo ydingi.

---

Hipoglikemijos dietos

Hipoglikemija reiškia mažą cukraus kiekį kraujyje. Šios teorijos šalininkai teigia, kad smegenims tinkamai veikti reikalinga gliukozė, o jos negaunant, smegenys veikia blogiau. Yra manančių, kad tai yra dažna visų rūšių mokymosi ir elgesio sunkumų priežastis.

Remiantis šiuo metodu, įprastai yra taikomos dietos, kuriose yra daug baltymų ir kompleksinių angliavandenių. Tačiau tikroji hipoglikemija yra labai reta būklė ir nėra susijusi su specifiniais mokymosi sunkumais. Nėra duomenų, kad dietos nuo hipoglikemijos sumažintų specifinių mokymosi sunkumų simptomus.

---

Megavitaminai ir mineralų terapija

Didelės vitaminų ir mineralų dozės yra dar vienas gydymo būdas, siūlomas vaikams, turintiems specifinių mokymosi sunkumų. Tokį gydymą rekomenduoja tie, kurie save vadina ortomolekuliniais gydytojais (arba ortomolekuliniais psichiatrais). Nors yra keletas retų įgimtų sutrikimų, kurie reaguoja į tam tikrus vitaminus, specifinių mokymosi sunkumų tarp jų nėra.

Nebuvo įrodyta, kad bandymai su didelėmis vitaminų dozėmis pagerina mokymąsi. Iš tikrųjų kai kurie vitaminai gali kauptis organizme ir turėti toksinį poveikį, sulėtinti vaiko vystymąsi, sukelti sveikatos sutrikimų ir net mirtį. Ortomolekuliniai gydytojai dažnai analizuoja plaukus, kad gautų vitaminų ir mineralų „trūkumų“ profilį. Lygius, kuriuos daugelis šių gydytojų laiko nenormaliais, kiti gydytojai paprastai laiko gana priimtinais.

---

Chiropraktika

Chiropraktikai naudoja raumenų ir skeleto sistemos manipuliaciją , ypač stuburo srityje, kaip ligų gydymo metodą. Chiropraktikos esmė – veikti stuburo slankstelių poslinkius, dėl kurių gali būti suspaudžiami nervai, einantys į stuburo smegenis arba iš jų. Teigiama, jog tai trukdo tinkamai perduoti signalus į galvos smegenis ir iš jų. Disleksijos atveju manoma, kad gali būti pažeistos nervų jungtys, leidžiančios tinkamai versti parašytus žodžius į fonemas. Atstačius slankstelių pusiausvyrą, gali sumažėti nervų spaudimas ir smegenys gali tinkamai apdoroti žodžius.

Šiuo metu atlikta daugybė kontroliuojamų klinikinių chiropraktikų taikomų gydymo metodų tyrimų, kurių rezultatai buvo įvairūs. Nėra įtikinamų įrodymų, kad chiropraktika yra veiksminga gydant bet kokią sveikatos būklę, išskyrus galbūt tam tikrus nugaros skausmus.

---

Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė,
el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt

Šaltiniai: